Katažina Zvonkuvienė – apie mamos Halinos pamokas: parklupdytus įžeidinėtojus ir išugdytą stiprybę

Žmonės.lt Katažina Zvonkuvienė atvirauja, kad gimtajame kaime ją augino ne tik mama, bet ir seserys, kai šioms tebuvo 10-11 metų. Paauglystėje visos trys dalijosi ūkio darbais.

„Buvo visiškai kitokie laikai. Dabar sakau, kad kaime mes augdavome patys. Mama mane paguldydavo į lopšį ir turėdavo eiti ravėti daržo ar melžti karvės, greitai atbėgdavo, įkišdavo nosį pažiūrėti, ar man viskas gerai ir bėgdavo darbuotis toliau.

Kol sesės nestudijavo Lenkijoje, jos buvo kaip pamaina mamai – padėjo mane auginti. Nors ir nelabai noriai, nes pačioms irgi nestigo darbų. Kai abi sesės išvyko studijuoti, Lietuvoje buvo smarkus deficitas – seserys iš Lenkijos man atveždavo daug drabužėlių, makiažo, kramtomos gumos. Buvau tikra „kaimo žvaigždė“, nes visko turėjau, visuomet vaikščiojau pasipuošus. Galėjau net būti truputį „pasikėlusi“ dėl to“, – pasakoja Katažina.

Tarp Katažinos ir sesių dar vaikystėje užsimezgė itin stiprus ryšys, kuris nenutrūko iki šiol.

„Viena sesuo paauglystėje buvo tokia pedagogiška, teisinga, o kita – atvirkščiai, linkusi pagudrauti. Kuomet vyresnioji sesuo išvyko, supanašėjau su kita seserimi, tiesa, tai įvyko tuomet, kai buvau jau virš 20-ies. Seserį Aliciją laikau tikru angelu – geresnio, tyresnio žmogaus už ją nepažįstu. Šiuo metu ji gyvena Vilniuje, kol kas – kartu su mumis“, – sako Katažina.

Kol buvo vaikas, Katažina prisipažįsta bijojusi savo mamos – ji buvo itin griežta.

„Tėtis buvo toks „gerietis“, tikriausiai iš jo ir paveldėjau tą savo jautrumą. Mama visuomet pamokslaudavo, tačiau su amžiumi pradėjau suprasti, kodėl ji taip elgėsi. Man dabar ir Deivydas taip sako – „tu laikai visus šešis kampus“, o mano mama tuo metu gyveno kaime ir viskas gulė ant jos pečių.

Ji dirbo mokykloje, buvo sekretore. Neduokdie, gaudavau prastesnį pažymį – bijodavau grįžti namo. Arba, norėdama su kokia nors drauge išeiti kažkur, tam turėdavau mamą informuoti prieš kelias savaites. Turbūt kitaip su mumis ir nebūtų buvę įmanoma“, – pasakoja Katažina.

Anot jos, visų kaimo mergaičių santykiai su mamomis tiek buvo, tiek ir dabar kartais tebėra sudėtingi.

„Jos neturi kada pasakyti, kad „aš tave myliu“, nes reikia galvoti apie kitus dalykus, darbus, kurie gula ant pečių.

Mano mama man padėjo pereiti galybę kompleksų, taip pat kovojo už mano sėkmes ir nesėkmes muzikos mokykloje. Namuose būdavo per daug darbų ir rūpesčių, tikrai pristigdavo laiko mums, dukroms ir atviriems pašnekesiams. Dažniau būdavo ne žodžiai, o veiksmai – pavyzdžiui, jei mokykloje kokie nors berniukai kaip nors įžeisdavo mane ar mano sesę, mano mama reikalaudavo jų klauptis ir atsiprašyti – ir jie tą darydavo.“

Katažina Žmonės.lt prisipažįsta, kad jos ryšys su mama augo augant pačiai. Po truputį jų santykiai įgavo naujas spalvas.

„Pagaliau galiu su ja atsisėsti ir pasikalbėti įvairiomis temomis. Mama ėmė atvirauti, pasakoti įvairiausias ir tokias moteriškas istorijas, kurių nesitikėjau kada nors iš jos išgirsti.

Viskas yra įmanoma ir daug kas priklauso nuo mūsų pačių. Jei jums trūksta pokalbių su mama, inicijuokite juos patys.

Esu be proto dėkinga mamai už tą aštrumą, kurį ji turėjo mus auginant. Jei vaikystėje būčiau išskydusi su savo tėvelišku jautrumu, tikriausiai šiai dienai nebūčiau nieko pasiekusi ir nieko neturėčiau, sėdėčiau užsidepresavusi kamputyje ir verkčiau. Mama išugdė manyje stiprumą. Pirmiausia reikia įrodyti sau, o tik po to – visam pasauliui, kad aš galiu.“

Šiais metais savo mamai Mamos dienos proga Katažina sakė dovanosianti gėlių, o vakar per „Muzikinės kaukės“ finalą jai skyrė ir gražiausius žodžius.