Katažina ir Deivydas Zvonkai atšventė 4-ąjį dvynukų gimtadienį: „Augame kartu su jais“
Žiemos pradžia Katažinai ir Deivydui Zvonkams ypatinga – gruodžio 1-ąją jie švenčia dvynukų Kornelijos ir Donato gimtadienį. Šiemet jau ketvirtąją atžalų šventę organizavusi atlikėja šypsosi, kad su metais tampa vis akivaizdžiau – vaikai yra visiškas tėvų atspindys.
„Vienas yra intravertas, o kita – tik duok laisvės, duok žmonių, visiška žvaigždė. Mūsų vaikai yra mūsų su vyru kopijos“, – juokiasi Katažina.
Vaikų gimtadienį kruopščiai planuojanti K.Zvonkuvienė šypsosi, kad jų šeimoje prigijo tradicija kalėdinę eglę kasmet papuošti dieną prieš Kornelijos ir Donato gimtadienį.
„Ir kaip šiemet pasisekė – iškrito sniegas, mano nuotaika iškart pagerėjo. Prieš ketverius metus gruodžio 1-ąją mes su vyru važiavome gimdyti ir spėkite, kas iškrito pakeliui – ogi sniegas. Čia mums simbolinė dovana, besisiejanti su gimtadienio švente“, – jausmingai Žmonės.lt pasakojo Katažina.
Praėjusiais metais savo atžalas įvairiausiomis veiklomis vaikų žaidimo kambaryje nustebinusi atlikėja pasakojo, kad šiemet gimtadienį šventė namuose.
„Aš net labai tuo džiaugiuosi. Žinoma, kasmet norisi, kad vaikams būtų šventė, o ne suaugusiems, tad visuomet stengdavausi ieškoti vietų, kad jie kažkur padūktų, palakstytų, pabūtų su daug vaikų. O šįsyk bus pasibuvimas su pačiais artimiausiais, tad mano užduotis buvo sukurti jaukumą, sukurti tą šventę. Iš pradžių turėjau mintį į namus pakviesti kokį nors personažą, bet dabar tais personažais gali pabūti tėtis su mama“, – juokiasi ji.
Katažina pasakoja, kad dvynukams nusprendė išrinkti bendrą dovaną. Pasak moters, jos vaikai įpratę vienas su kitu dalintis, o bendra veikla tik dar labiau sustiprins tarpusavio ryšį.
„Šiais metais prašiau visų apjungti jėgas, kad nebūtų dešimties skirtingų žaislų – geriau mažiau, bet reikalingų. Iš praėjusių metų gimtadienio yra likę žaislų, kurie iki šiol neišpakuoti, nes man tuomet atrodė, kad jie dar netinka pagal amžių, tad palikau ateičiai. Nenorime, kad vaikai žaislais pasidžiaugtų vos keletą minučių. Norisi, kad jiems būtų nauda ir kad tarpusavyje atsirastų dar geresnis ryšys, nes vaikai yra be galo skirtingi. Nutarėme šiemet padovanoti elektrinį vaikišką automobilį“, – šypsosi dainininkė.
Vis dar mokosi motinystės
Vaikų gimtadieniai Katažiną nukelia į apmąstymus. Dainininkė neslepia, kad augant dvynukams, ji taip pat auga kaip asmenybė. O ir motinystė, rodos, neišsemiamas mokslas.
„Aš kiekvienais metais mokausi tos motinystės ir tikriausiai, kaip ir kiekvienai mamai, atrodo, kad aš nemoku būti mama, kad kažko nepadarau. Visgi, stengiuosi visada save nuteikinėti, kad viskas yra gerai. Iš tiesų, aš iš savęs labai daug reikalauju, tad tikrai yra ko pasimokyti iš vaikų. Augame kartu su jais“, – atvirauja K.Zvonkuvienė.
Mūsų šeimoje yra įprasta niekada nekelti tono, nesikeikti, nesiaiškinti santykių – mes su vyru to laikomės.
Katažina pasakoja, kad metams bėgant stengiasi vaikams suteikti kuo daugiau laisvės, o tam padeda savistaba.
„Aš kartais per daug riboju. Pavyzdžiui, vaikai nepavalgo, tai iškart jaučiu stresą. Verdu, vaikštau su tuo bliūdu iš paskos, bet pati pradėjau save kontroliuoti: nepavalgė, tai vėliau patys pavalgys. Mes mokyti kitaip, mes gyvenome kitokiame pasaulyje, kitokiomis vertybėmis – „reikia, privalai, darai“. Paskui negalvoji, kas po 20-30 metų bus su tuo vaiku. Tad pradedu pastebėti iš šono, ką sakau, kaip darau. Stengiuosi vaikams suteikti daugiau laisvės“, – šypteli ji.
Žiūrėkite fotogaleriją:
K.Zvonkuvienė atvirauja, kad ne tik pokalbiais, bet ir savo pavyzdžiu vaikams stengiasi perteikti svarbiausias vertybes.
„Mūsų šeimoje yra įprasta niekada nekelti tono, niekada nesikeikti, nesiaiškinti santykių – mes su vyru to laikomės. Tiesiog pasirenki, kokioje aplinkoje norėtum, kad užaugtų tavo vaikai. Tiek man, tiek mano vyrui labai svarbu yra bendravimas, buvimas kartu, tikėjimas, tad tokiame vaikų amžiuje stengiamės tai formuoti“, – pasakoja pašnekovė.
Tikriausiai ne veltui sakoma, kad maži vaikai – maži vargai. K.Zvonkuvienė atvirauja neseniai įsitikinusi, kad vaikams augant prisideda vis daugiau rūpesčių.
„Dabar puikiai suprantu tėvus, kurie sako: „palauk, jie maži – pamaitinai, paguldei“, o vėliau prasidės“. Tikrai taip, kai prasideda darželiai, o neilgai trukus prasidės ir mokyklos, išlenda visokiausių rūpesčių. Vaikas naktį išsigąsta ir nenori miegoti, o tu suki galvą, kodėl taip yra, kokia priežastis. Jie jau dabar yra tikros asmenybės, su savo charakteriais ir savo išgyvenimais“, – sako K.Zvonkuvienė.
Pastebi talentą muzikai
Rodos, Zvonkų šeimoje auga dar dvi muzikalios sielos. Katažina šypteli, kad šiais metais Kornelija ir Donatas pradėjo lankyti muzikos mokyklėlę.
„Mes juos į šią mokyklėlę vedėme ne dėl to, kad norime, jog mūsų vaikai, kaip ir mes, būtų muzikantai, o dėl to, kad pastebėjome, kad jiems tai yra įdomu, jie klauso, girdi, kartoja. Polinkį į muziką pastebėjome, kai mes su vyru dalyvavome viename projekte. Buvome nustebę, kaip vaikai įsitraukė. Deivydui reikėjo mušti būgną, man – groti, tai abu iš abiejų pusių prilipę, neįmanoma buvo repetuoti, nes visko jiems reikia, viską norisi pabandyti“, – juokiasi K.Zvonkuvienė.
Vaikų gimtadieniai šventė ne tik atžaloms, bet ir jų tėvams. Paklausta, ko šventės proga palinkėtų sau ir vaikams, Katažina susigraudina.
„Palinkėčiau tiek sau, tiek vaikams išlikti tikriems, mylintiems. Norėčiau, kad vaikai augtų šiltoje, geroje aplinkoje ir ne suvaidintame pasaulyje, o tikrame – vertybiniame. Sau norėčiau palinkėti, kad nepritrūktų tos kantrybės, ramybės ir laisvės, kad mažiau iš savęs reikalaučiau, nes kai iš savęs reikalauji, tai reikalauji daugiau iš vaikų. Norėčiau labiau atsipalaiduoti ir leisti jiems augti kaip gelėms, mokytis kartu su jais.
Abu su Deivydu norime būti gerais tėvais, tad labai noriu, kad tiesiog būtume laimingi, kad kiekvieni metai mums teiktų dar daugiau džiaugsmo, o ir kad vaikai būtų sveiki, kad niekada neaplankytų rimtos ligos. Mes nemažai sirgome nuo kūdikystės, bet tai yra visiškos smulkmenos. Viską įvertini, kai turi su kuo palyginti, o tada suprantu, kokia esu laiminga. Noriu, kad visi būtume laimingi“, – neslėpdama jautrių emocijų kalbėjo K.Zvonkuvienė.