Katedros aikštėje į ligoninės kėdę atsisėdusi D. Nausėdienė graudinosi: „Ar visuomet atsigręžiame į šalia esantį?“

Socialinis projektas „Vienos kėdės istorija“ pirmą kartą buvo įgyvendintas Rumunijoje, Bukarešte. „Jazz Communication“ agentūros sugalvota akcija vardan vieno tikslo suvienijo tūkstančius žmonių. Jie atsisėdo ant simboliškos ligoninės kėdės, kad padėtų su onkologinėmis ligomis kovojančioms šeimoms surinkti lėšų, atkreiptų dėmesį į nedėkingas sąlygas, kuriomis tenkinasi jau ir taip daug iškenčiančios šeimos.

Projektas siekė atkreipti dėmesį į tai, kad su sunkia liga kovojančios šeimos, neturi sąlygų patogiai įsikurti šalia savo atžalų, kurioms reikia pagalbos čia ir dabar. Rumunijoje prie akcijos prisijungė šešios dešimtys garsių žmonių. Lietuvoje garsenybės padarė tą patį. Jie tapo socialinės akcijos dalimi ir paragino padėti nuo sunkios ligos kenčiančioms šeimoms.

Pirmadienį Katedros aikštėje buvo atidaryta palata. Ant palatoje pastatytos kėdės pirmoji prisėdo šalies ponia Diana Nausėdienė. Prieš tai per spaudos konferenciją ji kalbėjo:

„Man labai svarbu būti čia, svarbi mamų vienybės idėja, pilietiškumo idėja. Noriu, kad visuomet prisimintume, kokia svarbi yra viltis, žmonių pastangos veikti. Ten, kur ne visuomet gelbsti valstybė, gali padėti žmonių vieningumas.“

Ponia graudinosi, ji klausė: „Ar visuomet atsigręžiame į šalia esantį?“. Diana šiandien dėkojo už jai suteiktą galimybę prisijungti prie „Vienos kėdės istorija“ akcijos ir pakvietė visus atsisėsti bei pagalvoti, ką kiekvienas mūsų gali padaryti vardan tų žmonių, kurie kenčia.

„Gerų dienų, vilties, meilės, rūpesčio vieni kitais, vieningos valstybės“, – linkėjo D. Nausėdienė, o vėliau sunkiai tvardydama emocijas žengė į  palatą Katedros aikštėje.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Arūnas Valinskas prisipažino, kad mažam jam savo kailiu teko išgyventi panašią istoriją. Dar vaikas jis sunkiai sirgo. Ne onkologine liga, tačiau ilgą laiką praleido ligoninės lovoje.  Arūnas patyrė, ką reiškia gyventi ankštoje palatoje, kai dieną naktį prie tavęs budi susirūpinę artimieji.

„Šalyje nėra per daug atjautos. Ši akcija yra skirta tam, kad jos būtų daugiau“, – kalbėjo žinomas vyras.

A.Valinskas sakė, kad su žmona Inga Valinskiene prie akcijos prisidės ne tik finansiškai. Kadangi gyvena netoliese, žinoma pora nusprendė vaikams šiltuoju metų sezonu atvežti alpakų.

„Pastebėjome, kad jie šiuos gyvūnus myli, o alpakos po vieną būti negali, todėl bent kelios tikrai praskaidrins jų kasdienybę.“

Stanislavas Savickis-Stano, ilgą laiką kovojęs su onkologine liga, per spaudos konferenciją pabrėžė, kad serga ne tik vaikai, bet visa šeima. Kraujo vėžiu susirgęs atlikėjas pasakojo, kad jam diagnozavus sunkią ligą, gydytojas pasiteiravo, ar jau pasakė savo vaikams. Dainininkas jam atšovė, kad „ne“.

„Palygink nuotraukas, kurias darei prieš susirgdamas ir jau po diagnozės. Vaikai viską žino“, – Stano atsakė jo gydytojas.

Atlikėjas pasidalijęs asmeniška istorija dar kartą pabrėžė, kad šeimos namai yra puiki idėja, svarbus projektas, padėsiantis ligą išgyventi visiems. Juk serga visa šeima. „Nuo vėžio yra vaistų, tačiau išsaugoti gerus santykius – sudėtinga“, – kalbėjo jis.

Netrukus Vilniuje onkologines ligas besigydančių mažylių šeimos, visų neabejingų Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių žmonių, verslo ir fondų dėka, įsikurs jaukiuose „Mamų unijos Šeimos namuose“. Tai pirmas tokio pobūdžio centras Lietuvoje, kurio projektas ir koncepcija kurta, remiantis geriausiais pavyzdžiais bei praktika JAV, Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse.

Pasak vėžiu sergančių vaikų paramos fondo prezidentės Eglės Mėlinauskienės, „Šeimos namai“ nepakeis ligoninės paslaugų ar gydytojų funkcijų, tačiau taps socialine alternatyva, kuri suteiks vaikui ir jo artimiesiems galimybę turėti daugiau laiko kartu, gauti reabilitacijos paslaugas. Vienu metu namuose galės gyventi 11 šeimų. Jomis rūpinsis savanoriai ir padedančias sveikti paslaugas teikiantys specialistai. Visa tai šeimoms nieko nekainuos.

Prie projekto įgyvendinimo jau prisidėjo žymūs Lietuvos menininkai – Andrius Mamontovas,  Veronika Povilionienė, Kostas Smoriginas, Ineta Stasiulytė, Stano, Ieva Prudnikovaitė, Justinas Jarutis, Gabrielius Liaudanskas-Svaras, Rimantas Bagdzevičius, Aurimas Žvinys, Larisa Kalpokaitė, Ieva Zasimauskaitė, Ineta Puzaraitė, Valda Bičkutė. Jie nusifilmavo ir padėjo kurti „Vienos kėdės istorija“ klipą, kurio idėją Lietuvai padovanojo Rumunijos kūrybinė studija „Jazz Communication“ bei šioje šalyje šeimos namus stačiusi organizacija „MagiCamp“.

Ši socialinė akcija pelnė tarptautinį pripažinimą prestižiniame tarptautiniame kūrybos festivalyje „Kanų liūtai“, o Lietuva tapo pirma šalimi po Rumunijos, kurios visuomenę menininkai pakvies dalyvauti vienoje gražiausių socialinių solidarumo akcijų – atsisėsti ant kėdės, ant kurios valandas, dienas, mėnesius ir metus leidžia vėžiu sergantį vaiką slaugantys tėvai. Kvietimą, kuriame nusifilmavo šalies menininkai galima išvysti čia: