Kaukė – laisvės suvaržymas?
„Kartais pykstame ant valdžios, kad ji nepakankamai efektyviai valdo COVID-19 pandemiją. Bet juk ir mes, visuomenė, turime prisiimti atsakomybę. Ne ministras, ne epidemiologai, ne daktarai platina virusą. Mes platiname. Ir tik nuo mūsų priklauso, kaip greitai ligą suvaldysime ir kokios pasekmės bus tiek mūsų sveikatai, tiek ekonomikai“, – teigia žinoma žurnalistė Rasa Tapinienė.
„Nesame robinzonai“
Rasa Tapinienė įsitikinusi, jog smarkiai išaugusią užsikrėtimo atvejų statistiką šiandien liudijame todėl, kad daliai visuomenės visgi pritrūko atsakomybės. „Kol vieniems juodu ant balto nesurašysi, kad viskas, karantinas, ribojame, jie ir toliau tūkstančiais rinksis į arenas sirgti už krepšinį, apsimesdami, kad laikosi atstumų, yra su apsauginėmis kaukėmis, net jei šios nukritusios“, – kritikos negaili žurnalistė.
Paklausta, kaip vertina žiniasklaidoje, socialinėse medijose vis pasirodančias žinutes apie tuos, kurie netiki SARS-CoV-2 viruso egzistavimu arba demonstratyviai atsisako dėvėti kaukes, ji atsako, jog sunku suvokti tokių žmonių mąstymo logiką.
Nuo to, ar užsidėsime kaukę, gali priklausyti kito, rizikos grupėje esančio, žmogaus gyvybė.
„Galima tikėti, galima netikėti virusu, bet esmė ta, kad mes negyvename po vieną, nesame robinzonai. Nuo to, ar užsidėsime kaukę, gali priklausyti kito, rizikos grupėje esančio, žmogaus gyvybė. O ir Lietuva nėra vienintelė Europoje, kur privalomos kaukės, karantinas. Tokią praktiką taiko ir didžiosios šalys, turinčios pažangią mediciną ir šimtametes demokratijos tradicijas. Nemanau, kad kaukės dėvėjimas kaip nors varžo laisvę, todėl nesuprantu tų, kurie šioje situacijoje įžvelgia sąmokslo teorijas.“
Diskomforto nejaučia
Rasa Tapinienė neatmeta galimybės, jog užmiršti kaukę kišenėje kartais galima ir netyčiomis. „Savo aplinkoje esu girdėjusi ne vieną istoriją, kai žmogus dalijasi: „Einu gatve ir nesuprantu, ko visi žiūri į mane. Gal kelnės atsisegusios? O, iš tiesų, kaukę pamiršau užsidėti...“ – pasakoja pašnekovė, pridurdama, jog nieko blogo, jei vieni kitiems mandagiai priminsime, paraginsime elgtis socialiai atsakingai.
Esu išmokyta taisyklingai užsidėti – paimti už raištelių, truputį paspausti nosį.
Paklausta, kokias kaukes – daugkartines ar vienkartines – mieliau naudoja šiuo metu, žurnalistė atsako, jog tas, kurias lengva kas keletą valandų pasikeisti. „Vienkartinių kaukių visuomet turiu po ranka – ir namuose, ir darbe, ir automobilyje, ir rankinėje. Kai daug darbų, ne visada spėju išsiplauti, išsilyginti daugkartinę. O su vienkartine – paprasta. Panaudoju ir išmetu.“
Kartu ji priduria, jog dėvėdama kaukes niekada nėra jautusi diskomforto: „Esu išmokyta taisyklingai užsidėti – paimti už raištelių, truputį paspausti nosį. Man kaukė nei spaudžia, nei su ja oro pristinga. Žinoma, suprantu, kad nešiojantiems akinius būna problemų, ypač kai stiklai nuo kvėpavimo aprasoja. Bet ką padarysi, reikia pakentėti šį laikotarpį.“
Rekomendacijos, kaip dėvėti vienkartines kaukes
- Kaukę dėkitės žalia puse į išorę.
- Prieš imdami kaukę kruopščiai nusiplaukite ar dezinfekuokite rankas, kad neužneštumėte užkrato.
- Paėmę kaukę, dėkite jos viršų su vielute tiksliai ant nosies, kad šią visą uždengtumėte. Prispauskite vielutę, užkabinkite už ausų raištelius ir nutempkite apatinę kaukės dalį, kad uždengtų smakrą. Kaukę prispauskite prie veido.
- Nuimdami kaukę, venkite liesti jos paviršių. Nuimkite raištelius nuo ausų ir kaukę iškart išmeskite. Tuoj pat kruopščiai nusiplaukite rankas su muilu arba dezinfekuokite ir nelieskite veido.
Dėmesio!
Žmonėms su negalia paslaugų teikimo, laisvalaikio ir pramogų vietose, sporto varžybose ir renginiuose, oro uostuose, taip pat viešajame transporte bei darbo vietose leidžiama nedėvėti kaukių ar kitokių kvėpavimo takų apsaugos priemonių, kai dėl savo sveikatos būklės jie negali dėvėti kaukių ar kitų veido apsaugos priemonių arba jų dėvėjimas galėtų pakenkti negalią turinčiojo sveikatai. Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, žmonėms, turintiems klausos negalią ar turintiems kvėpavimo sutrikimų, rekomenduojama užsidėti veido skydelius.
Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.