Kaune šį savaitgalį vykstant Europos kultūros sostinės metų uždarymo renginiams, jų kulminacija tapo „Sutartis“: „Žalgirio“ arenoje vykęs muzikinis spektaklis ant vandens, per kurį miestas simboliškai susitaikė su savimi.
Šiam pasirodymui erdvė arenos viduryje buvo transformuota į ežerą, sukurtą iš 2022 smėlio maišų ir 40 tonų vandens. Vandenyje vykusiame šokio pasirodyme vyko miestiečių susidūrimas ir susitaikymas su Kauno žvėrimi, įkūnytu šokėjo Petro Lisausko, pasirodė upės – Nemunas ir Neris, kuriais buvo virtę atlikėjai Jeronimas Milius ir Monika Pleškytė.
Mitinį miesto žvėrį įkūnijęs šokėjas prieš pasirodymą sakė norintis, jog žiūrovai žiūrėdami šį spektaklį „atpažintų savo vidinius žvėris“ ir su jais susitaikytų bei nukreiptų „žvėrišką energiją geroms linkmėms“.
„Tada, man atrodo, tas susitarimas bus pasiektas“, – teigė atlikėjas.
Reginį vainikavo sutartis, kuria, kaip skelbta renginio pradžioje, kiekvienas pasižada „rūpintis savimi, kitais ir savo miestu“.
Pasak reginio kūrėjų, scenografinius finalinio pasirodymo sprendimus įkvėpė kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba, svarbiu elementu jame tapo vanduo, būtent prie jo derinti ir choreografiniai sprendimai.
Šioje trečiojoje šiuolaikinės Kauno mito trilogijos dalyje pasirodė daugiau kaip 150 atlikėjų, aktorių ir šokėjų.
Libreto autorė Daiva Čepauskaitė teigė siekusi parodyti skirtingus Kauno tapatybės ir istorijos akcentus: verslumą ir miestietiškumą, taip pat karo bei kovos už laisvę, Holokausto, upių gaivališkumo, potvynių pavojaus temas.
„Kaunas yra miestas tarp dviejų upių, santakoje įkurtas miestas, ir tada tas vanduo gali būti kaip gyvybės arterijos simbolis ar kaip grėsmė“, – sakė ji.
Anot „Sutarties“ režisieriaus Gedimino Šeduikio, šeštadienio pasirodymas – jungiamoji trijų veiksmų dalis.
„Tai yra sutartis su mumis pačiais ir su draugais, ir su giminaičiais, ir su kaimynais, miesto gyventojais. Tai yra mūsų susitarimas“, – pasakojo jis.
Fotogalerija:
Šventinių renginių dalyviai savaitgalį taip pat kviesti žaisti Kauno žvėries žaidimą: jiems reikėjo aplankyti keletą programos žemėlapyje esančių vietų ar renginių ir gauti antspaudų iš Kauno Mitinio Žvėries draugijos narių. Juos surinkusieji kviesti į sutarties pasirašymą, kuriame galėjo gauti savo kopiją.
Šiemet Europos kultūros sostinės titulą turėję Kaunas ir Kauno rajonas pristatė savo kaip šiuolaikinio miesto mito trilogiją – virsmą iš laikinosios į šiuolaikinę sostinę.
Baigiamojo šventinio savaitgalio renginiai prasidėjo penktadienį Raudondvaryje, čia vyko scenografo Arvydo Buinausko šviesų pasirodymas ir „Ten Walls“ bei kitų atlikėjų audiovizualinis koncertas.
Šventinį savaitgalį Kaune taip pat veikia šviesos bei garso instaliacijos. „Kaunas 2022“ uždarymo programa vyksta nuo ketvirtadienio ir baigsis sekmadienį.
Europos kultūros sostinės metų metų programoje vyko per tūkstantis renginių: 40 festivalių, 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, iš kurių 50 – premjeros.
Programoje dalyvavo per 4 tūkst. atlikėjų.
