Kaune – atsisveikinimas su legendiniu architektu Audriu Karaliumi: urna apsupta brangių reliktų ir simbolių

„Kaunas buvo Audrio miestas“

Lietuvių teatro kritikas, publicistas Vaidas Jauniškis teigė, kad Kaunas buvo A.Karaliaus miestas.

„Tai su kuo man dabar Kaunas bus susijęs? Jis buvo Audrio miestas, ir kad ir kaip mažai bendravome, daugiau pasirašinėdavome, visada žinojau, kad ten yra Audrys ir jo Prisikėlimo bažnyčia. Ir jo Pilotas, be kompromisų šaunantis į saugotinų ir nesaugomų teritorijų erdves. Ačiū ir gero skrydžio, Arkitekte!“ – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė V.Jauniškis.

„Atvirumas – ypač tada, kai nepatogu“

Leidyklos „Lapas“ įkūrėja ir vadovė Ūla Ambrasaitė po A.Karaliaus mirties savo „Facebook“ paskyroje prisiminė, kaip 1996 metais pasirodė pirmasis pirmos Lietuvoje architektūrinės periodikos „Arkitektas“, leistos A.Karaliaus, numeris.

„Man dar nebuvo 10 [metų], bet redaktoriaus A.Karaliaus aiškinimas giliai įsismelkė į suvokimo apie pasaulį žemėlapį. „Arkitektas“ nėra rašybos klaida, tai labiausiai tinkamas žodis pirmam architektūriniam laikraščiui, nes taip žmonės sako kaime. O laikraštyje norėta kalbėti ne vien apie elitizmą, bet ir apie giluminį architektūros pajautimą. Siekta kurti ir gryninti lietuviškąją architektūros kultūrą, o ne vien apžvelgti, kas ir kaip. Todėl net kaimui tai turėjo skambėti savai. Juo labiau kad tarpukariu taip irgi buvo tarta.

Kalba yra kertinis pasaulio pažinimo ir atpažinimo įrankis – tokią žinutę sau įsidėjau tuomet. Ir vėliau skaitant Audrio vedamuosius bei kritinius tekstus tik stiprėjo suvokimas, kad kalba yra žmogaus identitetas, ir nevalia jos redaguoti prieš žmogaus valią“, – feisbuke dalijosi Ū.Ambrasaitė.

Ji paminėjo ir kitą 1996-ųjų įvykį – tais metais A.Karalius įkūrė leidyklą PVZ.

„A.Karalius sugalvojo pavadinimą – PVZ. Tačiau tuomet kalbos sergėtojų institucijos nesuprato, ką tai reiškia, ir liepė rasti normalų lietuvišką žodį. A. Karalius tikrai neatsisakys savo koncepto, tad sugalvojo, kad įmonė vadinsis „Pėvėzė“, jeigu taip reikia, o logotipas išliks PVZ (check it out, tikrai labai progresyvus). Kas yra Pėvėzė? Senovės lietuvių upių ir pelkių deivė, įtikino A.Karalius. Kalbos sergėtojai patikėjo. Man tai reiškė suvokimą, kad pasaulis yra poezija, kurią vis kėsinasi pažaboti biurokratija. Jaučiausi esanti pėvėzė“, – atskleidė Ū.Ambrasaitė.

Leidėja papasakojo ir istoriją, kaip „Redaktorius“ A. Karalius jos leidyklai iš pradžių siūlė pavadinimą „Because“.

„A.Karalius save mėgo vadinti Redaktoriumi, ir žodis „redakcija“ vaikystėje tapo kažkokiu neįsisąmonintu burtažodžiu, kuriuo autoritetingai mosuodavosi barzdotas vyras apvaliais akiniais tėvų namuose. Burtažodis, kuris siejasi su poezija, agency ir vertybiškai pagrįstu maištu.

Maždaug 2013-aisiais sugalvojau kurti savo redakciją ir ieškojau jai pavadinimo. Audrys primygtinai siūlė „Because“ – kaip pareiškimą, po kuriuo gali daryti bet ką. Jau buvo sukurtas labai gražus logotipas, kurį norėjau jam padovanoti, nes sakiau, kad norisi visgi lietuviško leidyklos pavadinimo. Netrukus su jo dukra U.Karalaite kažkurią rudens naktį ŠMC kavinėje radome žodį – „Lapas“, – savo „Facebook“ paskyroje dalijosi Ū. Ambrasaitė.

„Esu dėkinga A.Karaliui, kad užaugau su žinojimu, jog jeigu nori ką nors sureikšminti, nes manai, kad tai svarbu, net jei reikia šiek tiek patrolinti visuomenę – just do it“, – pridūrė leidėja.

Anot jos, jeigu reikėtų įvardyti A.Karaliaus palikimą vienu žodžiu, tai būtų atvirumas – ypač tada, kai nepatogu.

Ištiko šokas

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius Arūnas Gelūnas savo „Facebook“ paskyroje prisiminė savo seną draugą A.Karalių.

„Kai išgirdau žinią apie Audrio mirtį, mane ištiko šokas. Buvau įsitikinęs, kad šis stiprus Žmogus, šis Kovotojas, tikrai pergyvens mus visus, kad jo ugnis bus nešama kone amžinai. Šokas ištiko dar ir todėl, kad planavau su juo susitaikyti, bet vis neatrasdavau laiko, o gal – ryžto“, – rašė A.Gelūnas.

Anot A.Gelūno, architektas A.Karalius – spontaniškas ir šmaikštus žmogus. LNDM generalinis direktorius prisipažino, kad mokėsi iš jo „visko“.

„Kadaise buvome labai artimi draugai, praleisdavome kartu daug laiko, rašiau tekstus „Statybų pilotui“ apie japonų kultūrą , diskutavome iki išnaktų apie meną, architektūrą, Lietuvos dabartį ir ateitį. Jis man surado žmoną – tiesiog vieno architektūrinio vakarėlio Birštono gatvėje metu atvedė ir pasodino ją šalia (taip, aš su ja jau 21-ri metai) – tipiškas spontaniškas, šmaikštus Audrys, ant jo namo sienos labai pagarbioje vietoje kabojo mano tušo paveikslas, kuriuo jis nuolat pasidžiaugdavo, ragino mane sugrįžti į menus, bet aš...

Aš mokiausi iš jo, jis iš manęs, šnekos visuomet buvo labai daug, buvo daug ir įstabios muzikos. Net latviškos muzikos, kurią Tu vienas tegrodavai mediniame namelyje prie Kauno Ąžuolyno. Vieną dieną tai baigėsi, nes nebegalèjau atvirsti į tą aną save, kuris Tau buvo daug artimesnis. Ilsėkis ramybèje, išskirtinis Žmogau, susitiksime amžinybės lankose, kur ir vėl būsime tinkamiausi būti vienas kito draugais“, – po A.Karaliaus mirties rašė A.Gelūnas.

Apie Audrį Karalių

A.Karalius gimė 1960 metų gruodžio 20 dieną Vilniuje. Jis buvo Lietuvos architektas, Lietuvos architektų rūmų tarybos narys, laikraščio „Statybų pilotas“ redaktorius, straipsnių architektūros ir urbanistikos klausimais autorius.

1978 metais A.Karalius baigė Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnaziją, 1984 metais baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, Architektūros fakultetą. 1988 metais A. Karalius buvo Sąjūdžio Kaune dalyviu.

1990–1991 metais A.Karalius buvo Kauno miesto vyriausiuoju architektu, nuo 1992 metų užsiėmė privačia architekto praktika.

1996 metais A.Karalius įkūrė leidyklą PVZ ir jai vadovavo, 1996–1998 metais buvo architektūros apžvalgos žurnalo „Arkitektas“ leidėju, 1998–2009 metais dvisavaitinio laikraščio „Statybų pilotas“ vyriausiuoju redaktoriumi.

Nuo 2000 metų A.Karalius buvo Europos Sąjungos premijos „Už šiuolaikinę architektūrą“ Mieso van der Rohės fondo nepriklausomas ekspertas, atstovaujantis Lietuvai. Nuo 2010 metų – internetinio architektūros ir kultūros portalo „Pilotas.lt“ redaktorius.