Keliaujantieji po Tailando regioną Hua Hiną jaučiasi lyg nuotykių filme: į žygius po laukinę gamtą leidžiasi pėsčiomis, vandeniu arba dviračiais

Viena jų – Hua Hino regionas. Keliautojų teigimu, jis – tobulas ramaus poilsio ir nutrūktgalviškų nuotykių derinys. Šioje vietovėje taip pat galima surasti burnoje tirpstančio vietinio maisto ir originalių lauktuvių, ypač tinkančių gyvenantiesiems šaltuose kraštuose.

Ramiajame Hua Hine nuotykiai laukia už kampo

Vargu, ar įmanoma pažinti Tailandą vienos kelionės metu, tad labai svarbu iš anksto pasirengti, suderinti kelionės detales ir į atostogų maršrutą įtraukti labiausiai norimas aplankyti vietoves. 

Ką tik iš šios šalies grįžusi „Baltic Tours“ komandos narė, kelionių ekspertė, tinklaraštininkė Snieguolė Valiaugaitė dalyvavo „Amazing Thailand“ ir„Finnair“ oro linijų inicijuotame projekte „Thailand Media Fam Trip“, kuriame tyrinėjo unikalius regionus ir salas. Jos teigimu, Tailandas talpina ne vieną svajonių kampelį, vienas jų – Hua Hinas. Jame plyti kurortai, kuriuos įvertins ramaus poilsio ir visiško atsipalaidavimo ieškantys keliautojai. Tačiau panorėjus čia galima rasti ir nekasdienių pramogų.

„Į lengvą ir malonų chaosą įtraukia vienas populiariausių regione naktinis Cicada turgus. Veiklos netruks ir Hua Hino paplūdimiuose, kurie, beje, savo grožiu išsiskiria visame Tailande. Juose galėsite jodinėti žirgais, suptis hamake, sūpynėse, apsilankyti šalia esančiose šventyklose. Daug teigiamų įspūdžių patirs žygių pėsčiomis entuziastai, galėsiantys leistis į miškų ir kalnų apsuptą Phraya Nakhon olą, esančią Khao Sam Roi Yot nacionaliniame parke“, – kelionės įspūdžiais dalijasi S. Valiaugaitė.

Apsilankius viename iš kelių olos kambarių, galima pasijusti tarsi kino filmo „Indiana Džounsas“ epizode. Medžių ir stačių uolienų šlaitų fone stovi saulės spindulių nutviekstas Kuha Kharuehat paviljonas, pastatytas XIX a. Keliaujant link uolos, dalį atstumo galima plaukti valtimi. Tokia kelionė kainuoja nuo 150 iki 200 batų (apie 4–5 Eur.).

Na, ir dar viena nepamirštama atrakcija, kurią privalu išbandyti atvykusiesiems į Hua Hiną, – dviračių žygis. Šioje kelionėje prieš akis atsivers egzotiškos palmių giraitės ir vandens žydrynė. Pakeliui bus galima paragauti ananasų, nuskintų tiesiai iš plantacijos. Smalsumą sužadins aplink įsikūrę tailandiečių miesteliai.

„Jei panorėsite leistis į dviračių žygį, labai rekomenduoju vietinį organizatorių „Thailand Cycle Tours“ ir jų gidą Lucien Kirch. Jis mums užtikrino gerą pozityvo ir energijos dozę visai kelionei“, – pataria S. Valiaugaitė.

Jei mėgstate gardžiai pavalgyti...

Keliaudama po Hua Hiną S. Valiaugaitė pastebėjo panašumų tarp mūsų, lietuvių, ir vietinių gyventojų. Vienas jų – tiek mes, tiek jie mėgstame gardžiai ir sočiai pavalgyti. Tiesa, kai kurie tailandiečių įpročiai gali ir nustebinti. Pusryčiams, kai oras jau įkaitęs iki 27 °C, gyventojai gali valgyti karštą sriubą. Itin mėgstama jautienos arba krevečių su citrinžolėmis ir ryžiais sriuba.

„Ryžiai – bene kiekvieno patiekalo sudedamoji dalis. Net desertui patiekiami sušius primenantys užkandžiai su bananais ir kokosų pienu. Patiekaluose dažnai naudojama jautiena, vištiena, kiauliena, jūrų gėrybės, bet gaminami ir vegetariški patiekalai. Beje, siūlau gerai pagalvoti prieš užsisakant aštraus maisto. Šioje šalyje net ir neaštrus patiekalas bus aštrus“, – prisimena „Baltic Tours“ komandos narė.

Tailandą iš arčiau tyrinėjusiai kelionių specialistei įsiminė ir tailandiečių lengvo užkandžiavimo tradicijos. Pavyzdžiui, lėkštėje patiekiamas imbieras, kepinta mėsa, krevetės, žaliosios citrinos skiltelės, saldžiarūgščiai žemės riešutai. Imamas į baziliką panašus lapas, o į jį dedami visi išvardinti skanėstai, kurie dar užpilami ir burnoje tirpstančiu padažu su sezamais. Šis gėris sulankstomas ir skanaujamas – beprotiškai gardu.

„Tailandiečiai valgo daugybę vaisių: mangų, durijų, ananasų, papajų, drakono vaisių, kokosų ir t. t. Visų jų šviežutėlių galima nusipirkti turguose ir kitose prekyvietėse, kurių Hua Hino regione, kaip ir visame Tailande, gausu. Dar vienas pastebėjimas – mano skonio receptoriams tailandietiškos kavos skonis pasirodė gana keistas, tačiau vietoje jos galima rinktis įvairiausių skonių sultis“, – patirtimi dalijasi S. Valiaugaitė.

Svarbios kelionės detalės

Nuo sostinės Bankoko Hua Hinas nutolęs ne daugiau kaip 4-ias valandas. Keletą kartų per dieną iš centrinės „Hua Lampong“ traukinių stoties į Hua Hiną vyksta traukiniai. Vietovę galima greitai pasiekti ir autobusu. Iš pietinės Bankoko autobusų stoties autobusai išvyksta maždaug kas pusvalandį. Na, o greičiausias būdas atvykti – skrydis lėktuvu iš Bankoko „Suvarnabhumi“ oro uosto, trunkantis maždaug 35 minutes.

Beje, jei svarstote, kaip geriausia ir patogiausia pasiekti patį Tailandą, S. Valiaugaitė pataria atkreipti dėmesį į „Finnair“ oro linijų pasiūlymus. Nors kelionė iš Helsinkio į Bankoką trunka apie 10 val., skrydis komfortiškas, tad neprailgsta. Keleiviai aprūpinami pagalvėmis, pledais, gali naudotis pramogomis, pavyzdžiui, žiūrėti filmus ar klausytis muzikos.

„Atvykę į Hua Hiną apsistojome „Let’s Sea“ viešbutyje, kuris mums paliko labai gerą įspūdį. Viešbučio personalas keliautojus pasitinka maloniais sutikimo laiškeliais ir gėlėmis. Pamaniau, kad jame tvyranti romantiška atmosfera turėtų patikti poroms ir jaunavedžiams, leidžiantiems medaus mėnesį. Vakarienės metu galima stebėti saulėlydį, o rytais ant jūros kranto gurkšnoti sultis ir valgyti gaivius pusryčius“, – vardija S. Valiaugaitė.

Na, o sugrįždama iš Tailando, keliautoja artimiesiems parvežė labai neįprastų lauktuvių, kurias surado vaistinėje! Tailande šiuo metu prasideda šiltasis ir karštasis sezonas, o Lietuvoje netrukus įsisiautės žiema, tad S. Valiaugaitė pirko natūralius, žolelių pagrindu pagamintus, „uostukus“, lengvinančius slogą ir padedančius nuo galvos skausmo.

„Nors kai kurie vietiniai apie juos nėra girdėję, nes tokių priemonių tiesiog neprireikia, turistai jas šluote šluoja iš vaistinių. Dar lagamine sutilpo imbiero, citrinžolės arbatos ir imbieriniai saldainiai. Parkeliavus į Lietuvą ir patyrus nemažą temperatūrų skirtumą, tikėtina, jog būtent šios gėrybės padėjo lengvai prisitaikyti prie gerokai vėsesnio klimato“, – su šypsena pasakoja S. Valiaugaitė.