Kai kadaise dabar jau legendinis krepšinio treneris Vladas Garastas dvejojo, kurį kelią – futbolo ar krepšinio – pasirinkti, metė monetą: ši nukrito taip, kad tapo krepšinio treneriu. Du dešimtmečius Kauno „Žalgirį“ ir Lietuvos rinktinę jis vedė į pasaulines pergales. Vlado anūkas Rokas GARASTAS (32) nuo mažens degė futbolu: šiandien jis – talentingas Kauno „Žalgirio“ futbolo klubo vyriausiasis treneris.
Dar taip neseniai žaidei saugo pozicijoje: ir štai – treneris! Komandos stratego talentas pranoksta kažkada buvusį žaidėjo talentą – esi paskelbtas geriausiu liepos mėnesio nacionalinio čempionato treneriu. Kokia tavo eilinė darbo diena?
Esu absoliutus vyturys: rytas saulės pasveikinimo mankšta man prasideda penktą valandą, o kartais net anksčiau, kai saulė dar nepatekėjusi. Man labai svarbu dieną pradėti tonuso įgavusiu kūnu, pratemptais raumenimis ir su vos vos aprasojusia nuo prakaito kakta. Jei vakare mano treniruojama komanda turi žaisti rungtynėse, esu išsiugdęs rutiną rytais dar ir smarkiai pabėgioti Kauno Ąžuolyno parko takais šalia namų. Tada – šaltas dušas. Propaguoju protarpinį badavimą, tad mano valgiaraštis gana specifinis: namuose pasigaminęs pusryčius vežuosi į darbą ir juos valgau apie vidudienį. Tarkime, tai gali būti plaktas kokosų pieno, alyvuogių aliejaus, avokadų, špinatų, kanapių baltymų ir riešutų sviesto kokteilis arba virti kiaušiniai su avokadais ir salotomis. Į biurą atvykstu apie šeštą ar septintą – iki dešimtos, kai į rytinę treniruotę pradeda rinktis žaidėjai, tai idealus laikas parengti artimiausius planus, numatyti susirinkimų temas. Jei vakare nebūna rungtynių, laiką skiriu šeimai.