Muzikinio šou „Kelias į žvaigždes 3“ nugalėtojas Anatolijus Oleinikas atviras – šiuo metu jam veiklos netrūksta, nors dažnas atlikėjas karantino laikotarpį vadina visišku sąstingiu. Anatolijus pradėjo kurti muzikinius sveikinimų vaizdo įrašus.
„Dabar groju tiek, kiek nesu grojęs per paskutinius dešimt metų. Ir dainuoju, ir mokausi akordus, ir net sapnuoju muziką“, – portalui Žmonės.lt sako jis.
Idėja kurti sveikinimo vaizdo įrašus, kuriems vėliau prigijo pavadinimas „Dainuojantis atvirukas“, A.Oleinikui kilo netikėtai. Keletui jo draugų paprašius pasveikinti artimuosius, žinia, jog garsus dainininkas ėmėsi neįprastos veiklos nuaidėjo kur kas toliau.
„Pats to neplanavau. Prieš beveik du mėnesius vieni pažįstami paprašė pasveikinti Šiaulių kolegijos pedagogus. Pasveikinau, tuomet atsirado dar vienas prašantysis, taip ir gavosi, kad natūraliai tapau šeimų muzikantu. Kaip yra šeimos gydytojas, tai aš esu šeimos muzikantas – per gimtadienius grojame ir švenčiame kartu“, – juokiasi A.Oleinikas.
Su žmona juokaujame, kad tuoj reikės sekretoriaus, nes nesuspėju visiems atsakyti, o dar reikia mokytis dainas, tekstus, filmuotis.
Dainininkas šypsosi, kad tokio susidomėjimo nesitikėjo. Pasak A.Oleiniko, įrašinėjant sveikinimus studijoje kartais tenka užsisėdėti net iki 8 valandos ryto.
„Ši veikla nebuvo tai, ką ilgai planavau, ko ilgai siekiau. Tiesiog žiūriu, kad vienas po kito žmonės pradėjo man pildyti darbo kalendorių. Dabar užsakymų turiu iki pat balandžio pabaigos. Nujaučiu, kad dar prisipildys, nes kiekvieną dieną žmonės skambina ir prašo pasveikinti. Kartais su žmona juokaujame, kad tuoj reikės sekretoriaus, nes nesuspėju visiems atsakyti, o dar reikia mokytis dainas, tekstus, filmuotis“, – pasakoja Anatolijus.
Karantinas atnešė ne vien sunkumų
A.Oleinikas atvirauja, kad atsiradus dideliam susidomėjimui, sprendimas įrašinėti sveikinimus buvo natūralus – vyras jau iki tol mąstė, kaip sustojus renginiams užsidirbti pinigų.
„Tiek aš, tiek žmona turime dvi įmones, kurios susijusios su renginiais. Visa jų veikla yra sustojusi jau beveik metus, nes žmonės, kurie išsigando pirmojo karantino, tikrai nepuolė taškyti pinigų šventėms, vos jam pasibaigus. Pavasarį bandžiau organizuoti koncertus, tačiau viskas buvo keistai, nėjo sklandžiai. O štai muzikiniai sveikinimai – matau, žmonėms to reikia, ir man džiaugsmas tai daryti bei proga užsidirbti“, – sako Anatolijus.
Šiek tiek kitokioje veikloje šiandien besisukantis A.Oleinikas šypsosi, kad viską sustabdžiusiam karantinui yra savotiškai dėkingas – jo metu sugebėjo išmokti daugybės naudingų dalykų.
„Tie metai tikrai buvo liūdnoki, bet būtent dėl jų atsirado daug naujų įgūdžių: turėjau išmokti dirbti su „Youtube“, perprasti socialinių tinklų subtilybes, transliavimus, garso įrašymus, o kur dar filmavimas, montavimas. Karantino dėka aš supratau, kokia mano yra paskirtis – aš noriu nešti muziką, dovanoti savo dainas, kitų dainas, džiuginti žmones, tad tie sveikinimai natūraliai ir gavosi. Per tuos metus labai pasiilgome švenčių“, – sako jis.
A.Oleinikas džiaugiasi, kad įrašinėti sveikinimus jam padeda jo žmona Inga. Nors dažnam dirbti su antrąja puse būna sudėtinga, Anatolijus juokiasi, kad jo šeimoje – tai įprasta.
„Žmona kartu su manimi tekstus koreguoja, filmuoja ir stovi kitoje pusėje objektyvo. Aš kažką prie kompiuterio darau, o ji apšvietimą reguliuoja. Iš tiesų, mes viską darome kartu. Ir per šį laikotarpį tikrai jokių santykių išbandymų nepajutome, nes mums nesunku būti kartu.
Mes prieš karantiną gyvenome taip, kaip per karantiną – būname savo namuose, dirbame sau, mūsų kūrybiniai darbai gali būti vykdomi iš bet kur, tai mes su žmona visada kartu. Labai smagu“, – šypsosi šventes aplinkiniams dovanojantis dainininkas.
Nuo Šiškausko iki Bieberio dainų
Ne vieną bemiegę naktį studijoje praleidžiantis A.Oleinik pasakoja, kad sveikinimams tenka išmokti pačias įvairiausias dainas. Kartais žmonės pageidauja jo kūrybos dainų, tačiau būna ir taip, kad per dieną tenka išmokti ir du nežinomus kūrinius.
„Žmonės užsimano įvairiausių dainų – nuo Vytauto Šiškausko iki Justino Bieberio kūrybos, tad man vis tenka mokytis kažką naujo sugroti gitara, nors moku tik keturis akordus. Supratau, kad didžiulę dalį lietuviškų dainų galima sugroti būtent su tais keturiais akordais, jos gana lengvai įkandamai. Dabar tik iššūkiu tampa tai, kad skauda pirštus nuo gitaros stygų, nes niekada negrojau gitara tiek daug“, – juokiasi ne vienerius metus scenoje praleidęs atlikėjas.
Paklaustas, kiek kainuoja muzikinis sveikinimas, A.Oleinik atvirauja, jog tikslios kainos nėra numatęs.
„Žmonėms sakau, kad konkrečios kainos nėra, tad galite sumokėti man tiek, kiek jums negaila, kiek jums norisi atsidėkoti už šį darbą. Pasitaiko juokingų situacijų. Pastebėjau, kad kai kuriems žmonėms jei tiksliai nepasakai, kiek kainuoja, jie pasimeta, nežino, kiek sumokėti, bando vis išsiaiškinti, vis kitaip formuluoti klausimus. Atlygis būna įvairiausias – kartais 10, kartais ir 100 eurų. Kas kiek gali, tiek ir perveda“, – teigia Anatolijus.
Dainininkas priduria, kad numatyti tikslią kainą šiuo atveju būtų neteisinga – jis nori visiems dovanoti šventę.
„Kaip daryti su kainomis, mums pasakė širdis. Jeigu žmogus turi tik 15 ar 10 eurų ir dega noru pasveikinti, tai kodėl aš turiu jam atsakyti „ne, man reikia 50 eurų, aš čia nesiterliosiu su tiek“? Visiems norisi dovanoti šventę“, – sako Anatolijus Oleinikas.