„Kelyje į žvaigždes 2“ išgarsėjusiai Simonai Čėsnaitei suėjo 36-eri: „Šie metai tapo atradimu“

„Anksčiau šis praeities etapas man dar labiau kliūdavo. Dabar suvokiu, kad jo neišsižadėsiu, nes jis davė man labai daug. Tačiau norėčiau, kad į mane nebežiūrėtų kaip į tą mergaitę, kuri buvo prieš 15 metų, nes tokia nebesu. Mes bręstame ir senstame, natūralu, kad norisi pokyčio, kitokios tematikos“, – portalui Žmonės.lt sakė S.Čėsnaitė-Matkevičienė.

Simona scenoje jau kurį laiką yra retas svečias. Radijo laidų vedėjos darbą prieš dešimtmetį išbandžiusi ir jį pamėgusi S.Čėsnaitė-Matkevičienė neslepia, jog į sceną pilnu žingsniu sugrįžti bent jau kol kas neketina, tad ir karantino metu kankinančio jos ilgesio nepatyrė.

„Nesu aktyviai koncertuojanti atlikėja, neturėjau įtempto koncertinio grafiko, dėl kurio staigiai pajusčiau gyvenimo tuštumą. Kūryba visada gali būti galvoje ir jos nesustabdytų jokie karantinai, tačiau prisipažįstu, per šį visą etapą tam neturėjau laiko. Ankščiau buvau produktyvi kūrėja, o dabar savęs klausiu, ar yra ką klausytojui pasakyti. Norisi tiesiog nesikartoti ir atrasti, apie ką aš nuoširdžiai noriu kalbėti. Gal čia su metais ateina kūrybinė sentimentalumo banga, nežinau, tačiau gyvenimas pasikeitė, tai ir kūryba turėtų keistis“, – svarsto Simona.

Gimimo dieną pasaulinio sąstingio sąlygomis pasitinkanti radijo laidų vedėja neslepia, kad karantinas gerokai pakeitė ir jos kasdienybę. Bičiulių ir artimųjų draugijos išsiilgusi moteris neslepia, jog pastarieji metai davė ir vertingų pamokų, kurias ji vadina dovanomis.

„Džiaugiuosi, kad pagaliau išmokau būti čia ir dabar. Iki tol buvau įpratusi vis kažką daryti, o ramus buvimas man atrodė tik laiko švaistymas. Pastarieji metai tapo atradimu, kad galiu tiesiog ramiai būti, gerti kavą ir jaustis laiminga. Supratau, kad ir nebėgant galima pasiekti prasmingų dalykų, o gal netgi prasmingesnių. Santykio su savimi atkūrimo labai reikėjo. Manau, kad tai yra tikra dovana“, – apie smulkius kasdienybės džiaugsmus pasakoja Simona.

Gimtadienių nesureikšmindavo

36-ąjį gimtadienį pasitikusi Simona pasakoja šios dienos niekuomet nesureikšminusi. 

„Anksčiau, kai jau gyvenau sąmoningą suaugusio žmogaus gyvenimą, nešvęsdavau gimtadienio, tačiau mane draugė išmokė, kad būtinai reikia jį minėti. Neprisimenu, prieš kiek metų tai buvo, bet pas mane besisvečiavusi bičiulė tądien nulėkė į parduotuvę, nupirko šampano ir sakė, kad turiu gimtadienius minėti ir jokių „ne“. Mane ji įtikino“, – juokiasi S.Čėsnaitė-Matkevičienė.

Simona pasakoja, jog gimtadienį minint kone iškart po didžiųjų metų švenčių audringų vakarėlių ankstesniais metais dažniausiai nesinorėdavo. 

Moteris šypsosi, jog nepaisant karantino, šiemet gimtadienį greičiausiai švęs. „Vakarėlį tikriausiai per zoom‘ą pasidarysiu. Teko ne viename dalyvauti, visai linksma“, – juokiasi ji.

Gimtadienio rytas su šeima

S.Čėsnaitė-Matkevičienė džiaugiasi turinti galimybę gimtadienio dieną praleisti su šeima.

„Mano vyras sako, kad šventė yra tada, kai turi su kuo švęsti. Labai džiaugiuosi, kad net esant karantinui mūsų šeimoje tikrai yra su kuo švęsti – mes keturi asmenys ir du keturkojai. Pakankamai linksma kompanijai“, – šypsosi ji.

Dviejų vaikų mama džiaugiasi, kad gimimo dienos proga ją sveikinti suskuba dukros – dvejų metų Atėnė ir penkerių Matėja.

„Per gimtadienius mano vaikai man nepamiršta padovanoti gėlių ir dovanų. Dažniausiai sulaukiu nupieštų atviručių, kurios visada pradžiugina. Nors prisipažįstu, tokių kūrinių gaunu ne tik per gimtadienius, tačiau nuo to jie ne mažiau ypatingi“, – pasakoja Simona.

Ji atvirauja, šiemet svajojanti apie itin žemiškus dalykus. „Galėčiau sakyti, jog noriu roboto siurblio, bet yra svarbesnių dalykų. Šiuo metu labiausiai noriu ramybės širdyje, harmonijos, labiau pasitikėti savimi ir keliauti ten, kur šilta. Pagalvoju, kai būsiu senutė, norėčiau gyventi ten, kur šilta“, – šypsosi S.Čėsnaitė-Matkevičienė.