Kartais ją vadina pervertinta. Ir vis dėlto – naujas Taylor SWIFT (35) albumas vėl karaliauja populiariausiųjų viršūnėse, gerbėjai ir kritikai suka galvas, ką dainininkė norėjo pasakyti viena ar kita daina, ir... toliau pildo jos sąskaitą.
Kad visi būtų patenkinti, Swift išleido dvylika kompaktinio disko versijų, aštuonias vinilo plokšteles, dovanų rinkinius, išskirtinę versiją „Target“ prekybos centrams ir netgi vėl madingą kasetę. Dvidešimt septyni „The Life of a Showgirl“ pavidalai suskaldė gerbėjus į dvi stovyklas: vieni jį išgyrė kaip Swift kūrybos viršūnę, kiti pasmerkė kaip nuobodų ir nuvalkiotą.
Ir vieni, ir kiti išnarstė visas dvylika albumo dainų pažodžiui ir panačiui. Įdomu jo ne tik klausytis, bet ir apie jį skaityti – mažai kas moka dainomis taip dorotis su priešais kaip plieninė mažulė iš Našvilio. Kita vertus, šis darbas – savotiškas itin populiaraus pernykščio „The Tortured Poets Department“ (maždaug – „Kankinamų poetų draugija“) tęsinys. O poeziją reikia permanyti ir kartais atskirti lyrinį herojų nuo autoriaus.