Keturių stichijų medžiai. Atraskite gydomąsias galias!

Ažuolas / Fotolia nuotr.
Ažuolas / Fotolia nuotr.
Šaltinis: Žmonės
A
A

Nuo seno daugelyje kultūrų medžiams buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Ir tikrai ne dėl pramogos. Nors mes to nejaučiame, medžiai su mumis glaudžiai kontaktuoja ir, svarbiausia, gydo. Šįkart pakalbėkime apie keturis ypatingus medžius, kurie priskiriami keturioms šio pasaulio stichijoms.


► ĄŽUOLAS – UGNIS


Šventos girios ir šimtamečiai ąžuolai, kurių šakomis dievai iš dangaus nusileidžia į žemę, tebėra gyvi lietuvių genetinėje atmintyje, todėl dažnas ir dabar save tapatina su ąžuolu – medžiu, simbolizuojančiu aukščiausias dvasines ir fizines vertybes. Tradiciškai ąžuolas laikomas vyrišku, nors savo galiomis puikiai dalijasi ir su tvirtomis moterimis.

  • Energiškai ąžuolas stiprina dvasią ir kūną, imunitetą, nuskaidrina protą, ramina, gerina kraujotaką. Ąžuoliniai karoliai gydo skydliaukę, trinkelės stiprina nervų sistemą, širdį.
  • GYDOMOJI TRINKELĖ – tai iš 10 cm skersmens šakos išpjautas skritinėlis. Stiprinant  širdį, ąžuolinė trinkelė 20 min. laikoma ties krūtinės viduriu, širdies energiniame centre (beržinė – nugaroje); nerviniam stresui pašalinti, trinkelė dedama ant kaklo duobutės, siekiant atsikratyti įkyrių minčių – trečiosios akies srityje.
  • Ąžuolas didina vyrų pajėgumą, lytinę energiją skatina ąžuolinė lova, o ką tik išsprogusių lapų arbata stiprina dvasią.
  • Ąžuolų žievė ir lapai pasižymi valančiomis, sutraukiančiomis ir puvimą stabdančiomis savybėmis. Nuoviras gydo opas, nudegimus, nušalimus, hemorojų, mažina niežėjimą, skalaujant gydomas gerklės uždegimas, stiprinamos dantenos, žievės milteliai stabdo kraujavimą iš nosies, gydo slogą.
  • Gilių kava gerina kepenų ir žarnyno veiklą, padeda nuo mažakraujystės, kaulų silpnumo, padidėjusio kraujospūdžio.
  • Pirtyje ąžuolo vantos gerai įkaitina kūną, malšina sąnarių ir raumenų skausmus, mažina kraujo spaudimą, padeda atsikratyti antsvorio, valo ir stangrina odą. Antpilu skalaujami tamsūs plaukai, naikinamos pleiskanos.
  • MAGIŠKA ŠLUOTELĖ. Ji rišama esant Mėnulio pilnačiai iš ąžuolo šakų, kotas – iš lazdyno, o surišama beržu. Ja iš namų iššluojamos ligos ir kitos bėdos, taip pat jei apsilanko koks blogą energiją skleidžiantis žmogus, jam išėjus, šluojama lauk, o norint ką nors susigrąžinti, šluojama vidun.
  • Ligonio kambaryje deginama ąžuolo žievė, o dažnai sergančius žmones stiprina maudymasis ąžuolo energija pakrautame vandenyje.
  • Nuo seno tikima, kad, norint pakeisti savo likimą, reikia prašyti dievų palaiminimo ir, Saulei tekant atsisukus į Rytų pusę, pralįsti pro dvikamienio ąžuolo išsišakojimą.

► LIEPA – VANDUO


Švelni, sklidina augimo energijos ir dosniai ją dalijanti liepa energiškai stipriausia vidurvasarį, kai apsipila žiedais ir skamba bičių dūzgesiu. Tai – moteriškas medis, bet tinka visiems: moterims ir vyrams, stipriems ir silpniems, jauniems ir pagyvenusiems. Ir visais metų laikais. Ji suteikia energijos ir pašalina negatyvą, stiprina santaiką, mažina kategoriškumą.

Liepžiedžiai
Liepžiedžiai / Fotolia nuotr.
  • Liepos energija skatina augimą. Iš liepos daromas kūdikio lopšys, o silpną vaiką, kad sustiprėtų, žiniuonė liepdavo nešti prie daugiakamienės liepos.
  • Liepžiedžių arbata ramina, gerina miegą, gydo peršalimo ligas, mažina karščiavimą, skatina prakaitavimą ir padeda spręsti moteriškus negalavimus: gerina savijautą prieš mėnesines ir jų metu, vyresnėms moterims sušvelnina klimakso sukeliamus negalavimus. Liepžiedžiai taip pat padeda mesti svorį.
  • LIEKNINANTIS mišinys: reikia sumaišyti lygiomis dalimis maltų liepos žiedų, rugių, kviečių, avižų grūdų ir sėlenų, įpilti truputį aliejaus. 20 min. prieš valgį lėtai sukramtyti 1–2 arbat. š. mišinio. Jis pripildo skrandį ir greitina medžiagų apykaitą.
  • Liepa reguliuoja šilumą organizme. Liepžiedžių arbata padeda, kai krečia šaltis, o mušant karščiui, atvėsina liepos lapų ir žiedų vonia, kuri taip pat yra puiki kosmetinė, moteriškumą išryškinanti priemonė.
  • Jauni liepos lapai ir pumpurai skanūs ir maistingi, o sutrinti jie tinka žaizdoms gydyti: malšina skausmą, ištraukia karštį, stabdo uždegimą, minkština. Žaizdos gydomos ir liepos žievės nuoviro pavilgais.
  • Liepos lapai ir žiedai puikiai tinka miego pagalvėlei prikimšti.
  • Pirtyje nuo seno moterys mėgo liepos vantas. Jos valo odą, šalina nuovargį, atpalaiduoja, ramina, stiprina imuninę sistemą, skatina skysčių išsiskyrimą, vėsina. Liepos žiedų ir lapų antpilu skalaujami plaukai nustoja slinkti.
  • Liepa stiprina santuokinę meilę ir šeimą. Moterys jos prašo meilės, grožio, sveikatos sau ir vaikams. O vyras, jeigu buvo moters prakeiktas, pagal senuosius tikėjimus, turėdavęs eiti prie liepos atleidimo prašyti.

► BERŽAS – ORAS


Išsprogus beržams, kasmet švenčiamos Sekminės – senovinė beržų šventė. Šią dieną jų šakomis apkaišomi namai, kiemas, vartai, iš šakų pinami vainikai, puošiamos karvės. Sekminių vainikai ne išmetami, o sudžiovinami, kad prireikus visus metus po ranka būtų vaistų. Taigi beržų lapai, šakelės, pumpurai kaip gydomoji priemonė aktualūs ir naudingi visais metų laikais. Beje, jei neturite jų – ne bėda. Nesunkiai galite įsigyti vaistinėse ar pas žolininkus.

Liepžiedžiai
Liepžiedžiai / Fotolia nuotr.
  • Beržas siejamas su pokyčiais, atsinaujinimu, judėjimu. Lengva, gaivi jo lapų energija apvalo, ramina, atpalaiduoja, stiprina kvėpavimo sistemą, širdį, kraujotaką, nervų sistemą, gydo ir padeda atsigauti po ligos.
  • Seniau susirgusį vaiką žiniuonė liepdavo beržo šakelėmis pavanoti, išmaudyti, o vandenį išpilti po tuo pačiu medžiu. Taip pat ne veltui nuo seno sakoma, kad beržinė rykštė, vadinama beržine koše, padeda išvaikyti kaprizus. Tas pasakymas ne iš piršto laužtas ir turi pagrindo, mat,  švelniai paplekšnojus (ne primušus!), numalšinamas ne tik vaikų, bet ir gyvulių siautulys – kitaip tariant, beržo vytelių energija veikia raminamai ir harmonizuojamai.
  • Beržų lapų arbata skatina prakaitavimą, šlapimo išsiskyrimą, tinka gerti gydant inkstus, tulžies pūslę, kvėpavimo takus, sąnarius. Dar stipriau veikia beržų pumpurai, tik juose daug dervinių medžiagų, todėl ne visiems tinka vartoti.
  • Į miltelius sutrinti džiovinti beržų lapai su dilgėlėmis ir kitais vitaminų kupinais augalais yra geras maisto papildas šaltuoju metu laiku.
  • Beržų lapų vonia šalina nuovargį, malšina skausmą, itin veiksminga pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, stangrina odą, jaunina, stiprina plaukus, naikina pleiskanas. Raukšles lygina beržų lapų kaukė.
  • BERŽINIAI saldainiai. Deginant beržo tošį, lydomas cukrus ir lašinamas į indelį. Paliekamas sustingti. Tokie beržiniai saldainiai padeda malšinti gerklės peršėjimą, slopina sausą kosulį.
  • Beržo anglis sugeria toksinus, padeda apsinuodijus, pelenai tinka dantims balinti.
  • Pirtyje beržinė vanta praskaidrina nuotaiką, atpalaiduoja, ramina, malšina raumenų skausmą, valo odą, greitina žaizdų gijimą, lengvina kvėpavimą, labai tinka sergantiesiems astma, lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis ir ką tik metusiesiems rūkyti.

► KADAGYS – ŽEMĖ


Iš visų spygliuočių Lietuvoje bene labiausiai gerbiamas kadagys. Lėtai augdamas, savyje jis sukaupia ypatingą galią ir ilgaamžyste kartais lenkia net ąžuolą. Kadagys nuo seno naudojamas valomajam smilkymui. Kitas iki šių dienų išlikęs paprotys – ritualinis plakimas verba. Tikima, kad anksti pavasarį kadagių verba paplaktas žmogus visus metus bus sveikas.

Liepžiedžiai
Liepžiedžiai / Fotolia nuotr.
  • Energinis kadagio poveikis labai stiprus – jis valo ir įžemina, stiprina sąmonę, saugo nuo iliuzijų ir vaiduoklių, teikia energijos, gerina atmintį, žvalina. Taip pat kadagys saugo nuo pavydo, nužiūrėjimo, apkalbų.
  • Gydymui dažniausiai naudojamos kadagių uogos, tačiau stipriai veikia visos jo dalys: stabdo virusų dauginimąsi, slopina uždegimą, skausmą, valo organizmą, skatina šlapimo išsiskyrimą, gydo virškinimo ir medžiagų apykaitos sutrikimus, moterų ir vyrų lytinės sistemos ligas, nervų sutrikimus, alkoholizmą, nemigą. Kadagių dūmais gydomos kvėpavimo takų ligos.
  • ĮSPĖJIMAS: kadagio nevalia vartoti nėštumo metu ir sergant inkstų ligomis. Apskritai jo rekomenduojama nepadauginti.
  • Siaučiant epidemijoms, senovėje kadagys padėdavo apsisaugoti nuo užkrato – būdavo smilkomos jo šakelės ir kramtomos uogos.
  • Persišaldžius šių augalų arbata gerina atsikosėjimą, pakramčius uogų, sustabdomas kosulio priepuolis.
  • Jaunų kadagių viršūnėlių arbata ramina, stiprina, o ją geriančios kūdikius maitinančios moterys turi daugiau pieno.
  • Kadagių uogų arba spyglių spiritine ištrauka trinami skaudantys sąnariai. Aliejus naudojamas masažui, padeda nuo pervargimo, nemigos, baimės, malšina skausmus.
  • Pirtyje kadagių vanta tinka ir padams, ir visam kūnui, tik reikia nuplikyti ir atmušti į gultą. Ji dezinfekuoja, masažuoja, gydo reumatą, radikulitą, peršalimo ligas, stiprina nervus.
  • Kadagys stabdo puvimo procesus, kadagių mentele maišomi ir tepami gydomieji tepalai.
  • Kadagių uogos – puikų skonį suteikiantis ir virškinimą gerinantis prieskonis, labai tinka riebiai mėsai, žvėrienai, žuviai, troškiniams.
  • KADAGIŲ DRUSKA. Grūstuvėje sutrintos kadagių uogos persijojamos ir sumaišomos su druska. Kadagių druska apibarstytas maistas kvapiai įsisūrėja ir yra sveikesnis.