Kietosios kosmetikos pradininkams SOLIDU tvarias idėjas Lietuvoje pavyko paversti madingomis

Vaiva, nuo idėjos iki pripažinto prekės ženklo SOLIDU buvo ilga ir kupina iššūkių kelionė. Kada ji prasidėjo?

Kelionė tęsiasi jau dvejus metus – įmonę atidariau 2017 m. vasarą. Pradėjome nuo patalptų įrengimo: patys dažėme sienas, įrengėme laboratoriją, ieškojome žaliavų, laukėme leidimų. Pardavimai ir reali verslo veikla prasidėjo tik praėjusių metų pradžioje. Tuo metu mano tėvai stebėjosi: „Kas pirks tuos šampūnus? Pati plauniesi, draugams patinka, bet platesnė auditorija tikrai nepirks, niekas nesupras.“ 

Kai pirmą kartą su produkcija sudalyvavau mugėje, kiekvienam priėjusiam aiškindavau, kas yra kietoji kosmetika, kam ji naudojama, kaip gaminama. Nuo pat pradžių daug jėgų ir pinigų atidavėme edukacijai. Dabar jau atsiranda tokių, kuriems SOLIDU atrodo plačiai žinomas prekinis ženklas, o jie ieško labiau nišinių gamintojų. Man tai skamba kaip komplimentas.

Ar prieš imdamasi verslo turėjai kažką bendro su kosmetikos ar grožio sritimi apskritai?

Ne! Aš esu kinų kalbos vertėja. Prieš tai dirbau su verslu, pardavimais, marketingu, vertimais. Visiškai nė kiek nebuvau susijusi su gamyba, chemija ar grožio sritimi. Tuomet nesuvokiau kaip vyksta gamybos procesai – tai kaip ir kliudo, bet, iš kitos pusės, atsineši kitokį požiūrį. Galbūt baigusi chemiją turėčiau labai griežtą įsivaizdavimą, kaip turi būti, ir nebūčiau tiek eksperimentavusi. Aišku, atėjus į komandą Monikai, chemijos išsilavinimą turinčiam žmogui, procesai pasidarė užtikrintesni ir tolsta nuo tos rankdarbių stadijos, kuri buvo pradžioje.

Pirmuosius metus, kuomet grįžau į Lietuvą iš Kinijos, susidūriau su tokiu požiūriu, atėjusiu iš priespaudos laikų, jog turi mokytis universitete tai, ką po to trisdešimt metų dirbsi viename darbe. Ir žūbūt negali iškrypti iš savo saugios vagos! Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje tai nebėra kliūtis, žinių apie viską gali įgauti ne tik universitete.

Kuriant verslą pirmą kartą turbūt neišvengei kuriozinių situacijų?

Taip, kuriozinių situacijų buvo ne viena. Kuomet Kinijoje lydėdavau ambasadų delegacijas, visur girdėdavau, kaip Lietuva laukia verslininkų ir padeda kurti jauną verslą puikiomis galimybės. Tikėjausi, kad manęs visi lauks sugrįžtant ir iškilus bėdai ar neaiškumui iškart suskubs padėti. Deja, labai greit atsirenkiau į sieną. Nei patentų biure, nei higienos centre niekas manęs ištiestomis rankomis nelaukė. Tik grįžus paaiškėjo, kad yra labai daug biurokratinių kliūčių, viskas labai sudėtinga ir neaišku.  Juk pradėjus verslą net neįsivaizduoji, kad reikia priregistruoti pakuotes perdirbimui ar kad būtina išsiimti darbdavio pažymėjimą. Tai sužinojau po pusantrų metų! Tik dėl didelės kantrybės ir tikėjimo idėja sugebėjau visko pradžioje nemesti. Muši galvą į sieną ir man kažkaip prasimuša, o kitiems – ne. Kiti pasiduoda.

Praėjusios Kalėdos, kuomet dalyvavote ne vienoje kalėdinėje mugėje, jums buvo pirmasis didesnis išbandymas. Ar tikėjotės tokio susidomėjusių pirkėjų antplūdžio?

Tikrai buvo tokių situacijų, kai žmonės skambino ir klausė, kur rasti „Exotic“ šampūno, o jo niekur nėra – baigėsi. Skambino ir parduotuvės tartis dėl didmenos, bet aš gūsčiojau pečiais ir prašiau paskambinti sausį, nes gruodį vos spėjome aptarnauti tiesioginius klientus. Dirbome dieną ir naktį, tačiau vis tiek pasitaikė momentų, kuomet žmonės norėjo pirkti, o mes jiems neturėjome ko pasiūlyti – viskas iššluota. Pasimokę iš klaidų šiemet Kalėdų laikotarpiui pradedame ruoštis anksčiau. Visai neseniai persikraustėme ir išsiplėtėme į naujas, didesnes patalptas, tad su nauja motyvacija kimbame į pasiruošimo darbus. 

Pati nuolat rūpiniesi sklandžiu gamybos procesu. Ar sunku jį tokį užtikrinti?

Labai sunku, dažnai to neįsivaizduoji, kol nesi gamyboje. Jeigu daryčiau bet ką kitą, kas nereikalauja pagaminti realaus produkto, būtų visiškai kitaip. Dabar turi sekti visas žaliavas, kiekius, galvoti apie įrangą, procesų pagreitinimą ir našumo padidinimą. Taip pat turi užtikrinti, kad tavo žaliavos ir produktai nebūtų pasibaigusio galiojimo ir visi terminai bei žaliavų likutis metų gale sutaptų. O kur dar kiti darbai… Natūralu, kad visko idealiai padaryti negali – tai produktų pritrūksta, tai žaliava baigiasi.

Tačiau didesnių klaidų per tuos pirmuosius metus pavyko išvengti?

Turėjome tokį vieną nuotykį, tačiau ne dėl mūsų, bet dėl tiekėjų kaltės – tiekėjai atsiuntė ne tą žaliavą ir iškart neprisipažino. Vėliau paaiškėjo, kad vietoje žaliavos jie atsiuntė baltų kosmetinių dažų, dėl kurių visi gaminti šampūnai nusidažė labai keista spalva. Siuntėme atgal, jie ėmė mėginius, darė tyrimą, kol galiausiai paaiškėjo, kad jų pakuotojas paėmė ne tą maišelį ir išsiuntė mums baltus dažus, kurie sugadino visą šampūnų partiją. Nors tiekėjas kompensavo patirtą žalą, laikas ir nervai aiškinantis kainavo taip pat nemažai.

Šiuo metu gaminate įvairių kvapų kietuosius šampūnus, kondicionierius ir lūpų balzamą. Iš kur su kolegomis semiatės idėjų naujiems produktams?

Su chemijos išsilavinimą turinčia kolege Monika prisiperkame skirtingų medžiagų, kvapų ir eksperimentuojame laboratorijoje. Idėjų turime milijoną, trūksta tik laiko jas visas įgyvendinti. Dažnai pirmiausia pamatome žaliavas, kurias norėtume įkomponuoti į produktus, o vėliau pradedame derinti jas tarpusavyje. Kai suderiname, visos nešamės po mėginėlį namo ir išbandome naują šampūną ant savo plaukų. Kadangi visų ilgiai, spalvos ir tipai skiriasi, poveikis dažnai pasireiškia skirtingai. Po bandymų vėl tobuliname produktą, kol galiausiai jis tenkina tiek išvaizda, tiek kvapu, tiek poveikiu. Tuomet, sukūrę pavadinimą bei pakuotę, pristatome jį pirkėjui.

Ar iš klientų sulaukiate komentarų, ko jiems šiuo metu trūksta rinkoje?

Kadangi per soc. tinklus ir įvairiose mugėse glaudžiai bendraujame su savo klientais, kone kasdien sulaukiame pasiūlymų, pastebėjimų, įvairių apžvalgų. Į juos kurdami produktus visada atsižvelgiame ir stengiamės klientų, kaip ir savo, norus išpildyti. Žmonės labai laukia naujų produktų, primena apie juos, tad mums jie didelė paskata tobulėti. Tiesa, kadangi turime nemažai prekybos taškų, didmenos klientų, naujo produkto įvedimas į rinką užima nemažai laiko. Dėl to tai nebėra toks greitas procesas.

Savo produktus siunčiate ir į Latviją bei Estiją. Kokia situacija su „nuogais“ priduktais ir jų prekybos vietomis kitose Baltijos šalyse?

Lietuvoje tik dabar atsiranda pirmosios parduotuvės, kurioje produktai parduodami be pakuočių, tuo tarpu nuvažiavę į Rygą jas galite rasti kone ant kiekvieno kampo. Labai smagu, kad jas pasiekia ir SOLIDU produkcija. Latvijos rinka mus labai nustebino, nesunku pastebėti, kad „zero waste“ tematika Latvijoje yra žingsneliu priekyje. Latvių tinklaraštininkai patys mus susiranda ir rašo su prašymais išbandyti ar pareklamuoti SOLIDU produkciją. Viena latvė net bakalauro darbą skyrė mums!

Estijoje SOLIDU galima rasti jau trijuose miestuose – Taline, Parnu ir Tartu. Tiesa, smagu, kad mūsų produkciją galime įsigyti net ore! Ja prekiauja „GetJet Airlines“ avialinijos, išsirinkę mus iš daugybės lietuviškų prekės ženklų. Be visų prekiaujančių parduotuvių mes produkciją siunčiame ir tiesiogiai, kurjerių pagalba SOLIDU gali pasiekti žmogų Latvijoje ar Estijoje jau kitą dieną. Po truputį žengiame ir į Vengriją, Daniją.

Puikiai pažįstate Kinijos rinką, gal SOLIDU kažkada pasieks ir Šanchajų?

Neatmetu tokios galimybės, tik tam jau reiktų gerokai iš anksto pasiruošti, juk aprūpinti Kiniją palečių neužtektų, reikėtų plukdyti konteireniais!