Gimusi Kinijoje, išsimokslinusi JAV, išgarsėjusi Kanų ir ką tik – Venecijos kino festivaliuose, režisierė Chloé ZHAO (38) neigia prietarus ir apie moterų kiną, ir apie moteris.
Kaip grakščiai parašė italų kino kritikas Gabriele Niola, jei moterų kinas turi dabartį ir ateitį, tai Chloé Zhao – jo vėliavnešė. Iki jos tik keturios režisierės – klasikės Margarethe von Trotta, Agnès Varda, indė Mira Nair ir lygiai prieš dešimt metų Sofia Coppola – pelnė Venecijos „Auksinį liūtą“.
Zhao (Chloé – kūrybinis slapyvardis, tikrasis režisierės vardas – Ting Zhao) – grynakraujė kinė, gimusi Pekine. Tėvas vadovavo valstybinei metalo pramonės bendrovei, mama – antroji jo žmona, garsi kinų aktorė Song Dandan. Mergaitė nuo mažens buvo maištingo būdo, linkusi į Vakarų vertybes. „Tingėjau mokytis, piešiau manga stiliaus komiksus, rašiau sekdama populiariomis vakarietiškomis knygomis. Jaučiausi suvaržyta senovinės kultūros, – prieš porą metų interviu amerikiečių „Vogue“ sakė Chloé Zhao. – Kaip ir daugelis, norėjau būti ten, kur Michaelas Jacksonas.“