Chuliganiškasis, jokių ribų ekrane nepaisantis Quentinas DUPIEUX (48) Lietuvos kino gerbėjams puikiai pažįstamas. „Padanga“, „Zomša“, „Toro“, „Neįtikėtina, bet tiesa“ – visi jie į kino sales būrė minias ir šios leipo juokais iki nukritimo. Absurdą, aukštos prabos juodąjį humorą, net siaubo filmų elementus meistriškai jungiantis režisierius ir elektroninės muzikos kūrėjas gerbėjams pristato naujausią savo darbą „Rūkymas sukelia kosulį“. Jį Lietuvoje ką tik rodė festivalis „Kino pavasaris“.
Su Quentinu Dupieux, dar žinomu kaip Mr. Oizo, kalbamės Paryžiuje. Pokalbis – trumpas, bet jaukus, dar kartą primenantis, kad didžiausi chuliganai įprastai būna tiesiog smagūs bičai, su kuriais galėtum kalbėtis nesustodamas.
Prieš skrisdama su jumis susitikti, tarp Vilniaus kino gerbėjų girdėjau skeptiškų pamąstymų, girdi, kuo Quentinas Dupieux dar gali nustebinti. Tačiau aš po filmo „Rūkymas sukelia kosulį“ peržiūros buvau rami – jūs nuolat stebinate. Nesikeičia tik gebėjimas prajuokinti iki dusulio. Ar tai jums iššūkis? Turiu galvoje, kaskart būti netikėtam.
Gal jūs skaitote mano mintis? (Juokiasi.) Šiandien lygiai tą patį pasakiau vienam žmogui. Toks mano pagrindinis tikslas kine – stebinti. Tiek daug filmų yra tokios pačios struktūros. Jie gali būti labai geri, sukelti begalę džiaugsmingų emocijų, bet žiūrėdamas juos vis tiek jausiesi, lyg jau būtum matęs kokius du šimtus panašių.
Man nuolat taip nutinka, nes kiną ne tik kuriu, bet ir labai daug jo žiūriu. Štai čia pradžia, taip filmas vystosi, jie sprendžia tokias ir anokias problemas, kapstosi po tokias ir anokias temas, o čia jau atomazga... Tokios mintys dažniausiai aplanko. Aš nenoriu kurti tokio kino. Tačiau nenoriu kurti ir eksperimentinio. Nekenčiu eksperimentinio kino!