Kino festivalio „Lokys, liūtas ir šakelė“ vadovės ir įkūrėjos Giedrės KRIKŠČIŪNAITĖS (58) gyvenime kino yra labai daug. Kad pateiktum Lietuvos žiūrovams pačius pačiausius filmus, reikia padirbėti, bet kinomanai tai vertina. Darbas, neslepia Giedrė, suteikia didžiulį malonumą, tačiau paklausta, ar laisvalaikiu dar pasilepina filmais, nusišypso: tam tinkamesni sodo darbai.
Kaip jaučiatės šiandien savo veikloje, gyvenime? Kaip apibūdintumėte pojūtį?
Sakyčiau, kad jaučiuosi esanti dešimtuke, jei įsivaizduotume smiginio taikinį. Man labai patinka muzika, vizualumas, apskritai kūryba, o visa tai randu kine. Antra – mėgstu kolekcionuoti filmus, įkūrusi festivalį tą ir darau. Dėl to, kad kompanija maža, kiekvienais metais pati galiu išsirinkti penkiolika filmų, kurie man patinka, pasistengti juos įsigyti ir – pakviesti juos pamatyti mūsų festivalio auditoriją.
Tai yra labai didelis malonumas – pamatyti filmą, kuris paliečia tave, ir suteikti galimybę jį išvysti kitiems. Sakyčiau, tuomet lyg feniksas atgimstu. Ypač matydama žiūrovų emocijas, girdėdama jų komentarus. Tai dar labiau sustiprina šį jausmą. Filmų kolekcionavimas – didelė mano aistra.