„Esu žmogus su kamera“, – gana kukliai prisistato Jungtinėse Valstijose gyvenanti Lina Lyte PLIOPLYTĖ (40). Vadintis režisiere Linai atrodo išdidu, nors dokumentinius ir trumpametražius filmus Amerikoje kuria jau dvylika metų. Prieš dešimtmetį ją kino pasaulyje išgarsino nuobodžios senatvės mitus sugriovusi juosta „Amžinai stilingos“, o šįsyk režisierė į gimtinę grįžo su filmu „Mėnesinės“, laužančiu dar daugiau stigmų.
Jūsų filmai keliauja po kino festivalius, juos rodo „Amazon“ ir MSNBC, su „Mėnesinėmis“ užkariavote JAV, Kanados, Meksikos kino ekranus. Apie tai ir svajojote, kai prieš dvidešimt metų emigravote į Ameriką?
Ne, tada turėjau tik vieną tikslą: kad gyvenimas būtų kupinas nuotykių. Visada buvau nuotykius mėgstantis vaikas. Užaugau Vilniuje, prisigalvodavau visokių įdomybių, net iš namų esu bėgusi: susipakavau barbę, šunį ir išėjau. Tiesa, po pusvalandžio grįžau, bet maištininko jausmas, kai sieki sau kažką įrodyti, man gerai pažįstamas. Vilniaus universitete studijavau žurnalistiką, nes dar nežinojau, kad galiu būti dokumentikos režisiere: neatėjo į galvą, kad išvis yra tokia profesija. Dirbau „Respublikos“ priede „Laisvalaikis“, o vieną vasarą su „Work and Travel“ programa išvažiavau į JAV. „Iki, – tariau visiems, – grįšiu po penkių mėnesių.“ Kai paskambinau tėvams, kad vis dėlto negrįšiu, jie nelabai nustebo – matyt, permatė mane kiaurai.
Nebaisu buvo pradėti savarankišką gyvenimą visiškai svetimoje šalyje? Buvote ir ištekėjusi?
Sunku pasakyti: tai nutiko prieš dvidešimt metų, o man atrodo – tarsi prieš penkis gyvenimus. Studijavau Kolorado universitete, dirbau įvairius darbus – šaknis įleidau lengvai. Buvau jaunesnė, naivesnė, daug kur klydau, bet nesikapstau praeityje – įdomiau, kas aš dabar. Man patinka šita keturiasdešimtmetė Lina ir kūryba man įdomesnė nei buvę vyrai.