„Kino pavasario“ atidarymo nepraleidusi Živilė Vaškytė-Lubienė: „Šįkart esu viešnia, tačiau jaučiuosi kaip festivalio komandos narė“
Dvejus pastaruosius metus festivalio „Kino pavasaris“ Viešųjų ryšių departamento vadovės pareigas užėmusi Živilė Vaškytė-Lubienė ketvirtadienio vakarą šio festivalio atidarymo šventėje pasirodė svečio teisėmis. Drauge su vyru, dainininku Edgaru Lubiu į prašmatnią ceremoniją atskubėjusi žurnalistė Žmonės.lt tikino, kad apleisti bendradarbiavimą su „Kino pavasariu“ privertė naujos – mamos – pareigos, tačiau ir viešniai festivalyje būti yra malonu.
Apie iškilmingą „Kino pavasario“ atidarymo ceremoniją plačiau skaitykite čia.
Bendraudama su Žmonės.lt Ž.Vaškytė-Lubienė tikino neabejojanti, kad šių metų festivalyje „Kino pavasaris“ jos laukia tik patys geriausi įspūdžiai. Ji jau suplanavo, kokius filmus žūt būt nori pamatyti. „Kaip visada, šiame festivalyje tikiuosi puikiai praleisti laiką kino salėje, pasikrauti teigiamomis emocijomis, praturtinti save. Taip pat tikiuosi, kad suspėsiu pamatyti visus filmus, kuriuos esu suplanavusi peržiūrėti. Pasižymėjau tiesiog „papunkčiui“, kurių režisierių darbus ketinu išvysti. Manau, „Kino pavasaris“ kino mėgėjams yra didžiausia šventė per visus metus“, – sakė Ž.Vaškytė-Lubienė.
+123Ji pasakojo besirinkdama norimus peržiūrėti filmus daug dėmesio skyrusi meistrų programai, taip pat festivalių favoritams, San Sebastian festivalyje įvertintoms juostoms.
„Niekad iki jo nenuvažiuoju, bet šis festivalis man prilygsta savotiškai kartelei: žinau, kad jame įvertintus filmus privalau pamatyti, nes jie išties bus geri“, – tikino Ž.Vaškytė-Lubienė. Tiesa, konkrečių filmų, kuriuos nori pamatyti, ji nevardino: „Sunku išskirti konkrečius pamatyti norimus filmus. Juk jų festivalyje – per 200!”
Žmonės.lt atkreipus dėmesį, kad anksčiau Ž.Vaškytė-Lubienė buvo „Kino pavasario“ darbuotoja, o dabar – viešnia, ji tikino vis dar besijaučianti festivalio rengėjų kolektyvo dalimi. „Nesijaučiu iškritusi iš konteksto. Man atrodo, kad tiesiog prabėgo šiek tiek laiko ir aš – vėl čia. Visus pažįstu, žinau, ką kiekvienas daro, kokio filmo laukia. Šįvakar esu viešnia, tačiau jaučiuosi kaip komandos narė“, – sakė ji.
Paklausta, geriau būti darbuotoja ar viešnia, Ž.Vaškytė-Lubienė visur rado privalumų: „Bendradarbiauti su festivaliu yra gerai – juk tada viską žinai „iš vidaus“, taip pat įgyji daugiau žinių apie filmus. Tačiau buvimas viešnia irgi turi privalumų – gali, pavyzdžiui, pamatyti dar daugiau filmų. Dirbant festivalyje tai gali ir nepavykti – darbai užsitęsia iki vėlaus vakaro, stengiesi patekti į vėliausius kino seansus. Vis dėlto ir dabar nežinau, kiek filmų pamatysiu – namuose turiu mamos pareigų.“
