„Kino pavasario“ vedlė Vida Ramaškienė apie darbą kartu su sūnumi: „Visko būna“
Šeštadienio rytą TV3 televizijos žiūrovus ir vėl žadins itin pamėgta, jau devintą sezoną skaičiuojanti kulinarinių pokalbių laida „Virtuvės istorijos“. Šįkart pranašumą virtuvėje bandys įrodyti mama ir sūnus – tai festivalio „Kino pavasaris“ komandos nariai, direktorė Vida Ramaškienė bei vykdantysis direktorius Algirdas Ramaška. O sunkioji užduotis įvertinti, kuris iš laidos herojų yra geresnis kulinaras, atiteks festivalio projekto vadovui, žmogui orkestrui Vyliui Blauzdavičiui.
Festivalio „Kino pavasaris“ direktorės Vidos Ramaškienės indėlis į šalies švietimo ir meno puoselėjimą yra išties didžiulis. Kelis dešimtmečius savo gyvenimą su filmais susiejusi moteris atvirauja, jog tai niekada nebuvo vien tik darbas, o ypatinga aistra ir gyvenimo būdas.
„Vienam Lietuvos kaime, kur gimiau, atvažiuodavo tais laikais sunkvežimis, pastatydavo aparatūrą, tarp medžių parke iškeldavo ekraną ir mes visi – ir vaikai, ir tėvai, ir seneliai – visi kartu žiūrėdavom. Tai tada kino manija mane ir užkrėtė“, – pasakos Vida.
Visą gyvenimą nuo pat vaikystėse kine besisukantis ir Vidos sūnus Algirdas taip pat neslepia, jog filmai ir juose rodomos istorijos jam yra svarbiausia gyvenimo mokykla. O filmo suteikiamą patirtį šiandien jis siekia perduoti ir žiūrovams kaip įmanoma moderniau ir šiuolaikiškiau.
„Kiekvienais metais į savo festivalį mes atvežam bent po tris kulinarinius filmus ir stengiamės padaryt, kad ta patirtis žiūrovui būtų pilnavertė. Pavyzdžiui, šiemet turim filmą „Chaenas – ypač tyro aliejaus kraštas“, kur filmo metu žiūrovai ne tik gali susipažinti su alyvmedžiais ir aliejaus gamybos ypatumais, bet ir kiekvienas gauna dovanų mažą buteliuką būtent to aliejaus, apie kurį pasakojama“, – laidoje apie festivalį ir filmus kalbės Algirdas.
Vida ir Algirdas dirbdami kartu dažnai pamiršta, jog juos siena giminystės ryšiai, mat visą didelę festivalio „Kino pavasaris“ komandą, nuo savanorių iki žiūrovų, jie gali laikyti savo šeima. Tačiau prisiminus Algirdo vaikystė, jo mama neslėps, jog rūpesčių ir išdaigų būta nemažai.
„Vaikystėje ne tas žodis, koks Algirdas buvo padykęs. Mano gyvenimas buvo analogiškas, kaip iš to filmuko apie motiną ir beždžioniukus – su tais nepaklusniais vaikais. Būdavo, kad net jeigu draugai ar giminės kviečiasi į svečius, tai prašydavo ateiti tik be vaikų“, – juoksis Vida.
O kaip sekasi mamai ir sūnui darbuotis drauge? Ar nekyla nesutarimų? „Visko būna...“, – laidoje unisonu sakys Vida ir Algirdas Ramaškos.
+44