„Kino pavasaris“: svarbiausi festivalio filmai „arkliukai“ ir smagi žinia – juostas galima peržiūrėti visas, tam reikės 8 parų

Tai kovo 15-ąją prasidėsiančio 23-iojo „Kino pavasario“ organizatoriai atskleidė antradienį surengtoje spaudos konferencijoje.

„Kino pavasaris“ įkūnija paradoksą: nors Lietuvoje mažėja gyventojų, o kultūra dažnai neatrodo prioritetinė sritis, festivalio lankomumas nuolat auga. Pernai į „Kino pavasario“ seansus atėjo per 114 tūkst. žmonių – daugiausia per festivalio istoriją. Festivalio lankomumas didėja nuo 2005 m. Palyginti su daugiau nei prieš dešimtmetį buvusia situacija, lankomumas išaugo daugiau nei keturis kartus.

Šiemet „Kino pavasaris“ plečiasi dar toliau. Pirmą kartą jis vyks 11-oje Lietuvos miestų. Be didžiųjų Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio, filmus bus galima pamatyti Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Gargžduose, Anykščiuose ir Varėnoje. Visų jų repertuarus, mažinant atskirtį tarp didžiųjų miestų ir regionų, sujungs tas pats dienos filmas.

Šio „Kino pavasario“ metu pirmą kartą į Lietuvą atvyks prestižinės pasaulio kino kritikų federacijos FIPRESCI atstovai ir įteiks savo apdovanojimą. Tai – didelis tarptautinis festivalio kokybės įvertinimas.

2018 m. įvaizdinis klipas (kūrėjai: 3D dizaino studija – OPHIDIAN, muzikinis takelis – Donatas Rinkevičius-Deep Shoq): https://www.youtube.com/watch?v=VZLpV5rdnHY

Privatūs rėmėjai – būtini

„Didžiuojamės festivalio žiūrovais, kurie kasmet įrodo, kad Lietuvoje reikalinga kokybiška kultūra. Kultūros palaikymas Lietuvoje yra visų mūsų atsakomybė: ir organizatorių, ir žiūrovų, ir politikų, ir festivalio rėmėjų. Veikdami išvien galime Lietuvoje sukurti kultūrinę erdvę, kurią aplankyti nori svečiai iš viso pasaulio. „Kino pavasario“ fenomenas kasmet tai patvirtina – dėkojame žiūrovams, kad leidžia tai sukurti“, – Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje sakė „Kino pavasario“ vykdantysis direktorius Algirdas Ramaška. – Šiemet sostinės savivaldybė festivalio kokybei gerinti skyrė dar didesnį dėmesį bei vėlgi įsteigė pagrindinį festivalio konkursinės programos prizą.“

Pabrėždamas valstybės paramos festivaliui naudą A. Ramaška pažymėjo ir ypač svarbų privačių rėmėjų indėlį. Jau šeštus metus „Kino pavasario“ pagrindinis partneris yra ERGO.

„Nuo seno tam, kad menininkai, negalvodami apie pinigus, galėtų atsidėti savo talento ugdymui ir jo rezultatams, mecenatai pasirūpindavo jų finansine situacija. Mes taip pat turime ištikimus partnerius, kurių privačių fondų finansinė parama leidžia mums kiekvieną pavasarį į kino sales atvežti vertingiausias kino pasaulio naujienas. ERGO indėlis yra milžiniškas ne tik festivaliui, bet ir apskritai kultūros puoselėjimui Lietuvoje“, – sakė A. Ramaška.

„Kino pavasaris“ šiemet pirmą kartą perėjo ir į naują mediją – knygų leidybą. Konferencijoje pristatyta prieš kelias dienas Vilniuje viešėjusio lenkų kino legendos režisieriaus ir rašytojo Krzysztofo Zanussi autobiografija lietuvių kalba „Gyvenimo strategijos, arba Kaip suvalgyti sausainį ir jį turėti“. Mintis išleisti knygą kilo festivalio direktorei Vidai Ramaškienei.

Lietuvą aplankys šių metų „Oskarams“ nominuotų filmų kūrėjai

„Kino pavasaris“ tradiciškai Lietuvos žiūrovams pristatys išskirtinius praėjusių metų filmus ir galimybę išvysti juos šalyje pirmiesiems.

Tarp jų – vienu geriausių metų filmų jau vadinamas „Vadink mane savo vardu“ („Call Me By Your Name“, rež. Luca Guadagnino), nauja komiška drama su garsiąja Emma Stone „Lyčių kova“ („Battle of the Sexes“, rež. Valerie Faris, Jonathan Dayton), kino pradininkams broliams Lumière‘ams pagarbą atiduodanti Kanų kino festivalio direktoriaus Thierry Frémaux sukurta juosta „Lumière!“, Vincento van Gogho paskutines gyvenimo dienas menantis pirmasis kino istorijoje tapytas animacinis filmas „Jūsų Vincentas“ („Loving Vincent“), kurio režisieriai Dorota Kobiela ir Hughas Welchmanas susitiks su festivalio žiūrovais. Šis filmas nominuotas „Oskarui“.

Festivalyje ir daugiau filmų pristatys patys jų kūrėjai. Štai Vilniuje ir Kaune apsilankys „Oskarų“ ir „Auksinių gaublių“ nominacijose paminėto filmo „Floridos projektas“ („The Florida Project“) režisierius Seanas Bakeris. „Kino pavasaryje“ bus galima užduoti klausimą ir pripažintam, kontroversiškai Izraelio ir Palestinos konfliktą savo kuriamame kine nagrinėjančiam Amos Gitai, kuris atvyksta pristatyti savo naujausio filmo „Į Vakarus nuo Jordano upės“ („West of The Jordan River“).

Įsimintinas susitikimas laukia su lietuviškų šaknų turinčia žymia švedų repere, žmogaus teisių gynėja Silvana Imam. Lietuvės mamos ir tėvo siro šeimoje užaugusios merginos feministiška muzika užvaldė Švediją – ji tapo geriausia 2016 m. atlikėja nacionaliniuose muzikos apdovanojimuose. Jos kelionę dokumentuojantis filmas „Silvana“ neabejotinai bus vienas šio „Kino pavasario“ hitų.

„Kino pavasaryje“ įvyks ir lietuviškos premjeros: įspūdinga Lietuvos girių dokumentika „Sengirė“ (rež. Mindaugas Survila), kuri uždarys šių metų festivalį, ir vienas paskutinių operatoriaus Audriaus Kemežio darbų „Kvėpavimas į marmurą“ (rež. Giedrė Beinoriūtė) pagal Lauros Sintijos Černiauskaitės romaną.

Suvienijo Europos kiną

Šiemet „Kino pavasaris“ pakeitė programos strategiją: festivalis rodys mažiau filmų, kurie bus suskirstyti į penkias pagrindines programas (praėjusiais metais buvo 17 programų). Taip pasielgta siekiant palengvinti žiūrovams atsirinkti patiksiančius filmus. Ką žiūrėti, bus galima rinktis iš „Metų atradimų“, „Festivalių favoritų“, „Meistrų“, „Kritikų pasirinkimo“ ir Europos debiutų konkurso.

Pastaroji programa užėmė konkurso „Nauja Europa – nauji vardai“ vietą. Europos debiutų konkurse varžysis pirmieji režisierių iš visos Europos filmai. „Radikalėjančio nacionalizmo akivaizdoje, kai rodos, visur statomos ir vidinės, ir išorinės sienos, nusprendėme atsisakyti bent kinematografinių apribojimų. Laikas griauti tą sieną tarp naujosios ir senosios Europos, ką ir stengiamės daryti, iškeldami į priekį debiutuojančių režisierių talentą“, – spaudos konferencijoje kalbėjo festivalio programos sudarytoja Santa Lingevičiūtė.

Baltijos jūros regione kuriančių režisierių filmus vertins jau minėtos tarptautinės kino kritikų federacijos FIPRESCI nariai. Keletą metų prieš tai šio kontinento filmai dalyvaudavo konkurse „Baltijos žvilgsnis“.

Festivalyje trumpametražiai europiečių filmai bus rodomi „Trumpame konkurse“, kuriuos taip pat vertins tarptautinė žiuri. Šiame konkurse bus rodomi tiek prieš tai festivalyje nugalėjusių režisierių filmai, tiek daugiausia dėmesio verti naujausi lietuvių kūrėjų trumpukai.

Festivalio programos sudarytojas Edvinas Pukšta paminėjo ir ypatinguosius seansus, kuriuose drauge su pilnametražiais filmais bus rodomi pagal tematiką artimi trumpametražiai. Kaip pavyzdį pateikė atidarymo filmą „Sūnaus globa“ („Custody“, rež. Xavier Legrand) ir tų pačių kūrėjų trumpuką „Prieš viską prarandant“, kuris 2013 m. buvo nominuotas „Oskarui“.

Festivalį visuose 11-oje miestų uždarys Mindaugo Survilos dokumentinė miško pasaka „Sengirė“.

Festivalio „arkliukai"

Kad ir kiek daug, regis, būtų informacijos, Santa Lingevičiūtė sakė, kad jos visuomet klausiama apie vadinamuosius festivalio „arkliukus" – filmus, kuriuos būtina peržiūrėti.

Taigi, tai – Libano režisieriaus Ziad Doueiri juosta „Įžeidimas" ( L'insulte) apie krikščionių ir musulmonų konfliktą, kaip nuo menkos žiežirbos įsiplieskia masinė psichozė.

Filme „Vadink mane savo vardu“ (Call Me By Your Name) italų režisierius Luca Guadagnino nagrinėja intelektualią meilę, kai be technologijų pagalbos gyvenimas tekėjo visai kitu – žymiai ramesniu – ritmu.

Brazilų režisierių Julianos Rojas ir Marco Dutra juosta „Pavyzdingas elgesys" (Good Manners) panardins į medicinos seselės ir paslaptingo turtuolio aistrą bei kvapą gniaužiančią lemtingą naktį, kuri sujaukia gražius planus.

Prancūzas Jean Vigo susuko vienintelį pilno metražo filmą „Atalanta" (L'Atalante), nagrinėjantį sutuoktinių meilės istoriją – su aistra, viltimi ir pirmaisiais jaunavedžių išbandymais atsidūrus baržoje.

Tuniso-Prancūzijos kūrėjas Abdellatif Kechiche filme „Likimas – mano meilė" (Mektoub, My Love:Canto Uno) – trijų valandų trukmės istorija apie jauno scenaristo, vasarą leidžiančio žvejų miestelyje Pietų Prancūzijoje, brandą. Bet, sako, laikas neprailgs, o pasakojimo norėsis dar kelioms valandoms.

Kinų režisierius Ai Weiwei pats leido laiką Lesbo saloje, kur prisiglaudė tūkstančiai pabėgėlių, stebėjo jų gyvenimą ir įspūdžius sudėjo į juostą „Migruojantys žmonės" (Human Flow). Išvada – reikia žmonėms daugiau pasitikėjimo, tolerancijos ir užuojautos.

Filme „Kapitonas" (The Captain) režisierius Robert Schwentke sukonstravo neįtikėtiną istoriją, kaip Antrojo pasaulinio karo metu tas, kuris turėjo būti auka, atsitiktinumo dėka – rado aukšto rango karininko uniformą – pats leidžiasi į kruvinų žudynių maratoną, nes neva jam nurodymus perduoda pats Adolfas Hitleris.

Tačiau, kaip juokavo Festivalio programos sudarytojas Edvinas Pukšta, labai norint galima peržiūrėti visus filmus. Nes bendra visų trukmė – 208 valandos 11 minučių. O tai yra maždaug 8 paros.

Bilietų į 23-iąjį „Kino pavasarį“ bus galima įsigyti nuo kovo 1-osios. Pirmąją prekybos dieną bilietai bus parduodami už specialią akcijinę kainą. Kovo 8-ąją vyks tradicinė abonementų akcija, o kovo 15-ąją bus taikoma nuolaida bilietams į seansus didžiųjų miestų kino teatruose „Forum Cinemas Akropolis“.

Vasario 28 d. „Kino pavasario“ programos sudarytojai tiesiogiai festivalio „Facebook“ paskyroje, komentaruose po specialiu įrašu, konsultuos besirenkančius, kokius filmus žiūrėti, žiūrovus. Sekite informaciją https://www.facebook.com/kinopavasaris.lt/. O kovo 1-ąją programos sudarytojus bus galima sutikti ir jų rekomendacijų išklausyti kino teatre „Forum Cinemas Vingis“, prie bilietų kasų.

2018 m. „Kino pavasario“ filmus rasite http://kinopavasaris.lt/lt/programa

Apie festivalį:

23-iasis Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ vyks 2018 m. kovo 15–29 d. 11-oje šalies miestų. Praėjusiais metais „Kino pavasaris“ pritraukė 114 250 žiūrovų, tad yra didžiausias kino renginys Lietuvoje ir vienas ryškiausių kino festivalių Rytų Europoje. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Nepamirškite balsuoti už savo favoritus, „Kino Pavasario“ nuominuotus tapti geriausia metų aktore ir aktoriumi.

Už mylimiausią metų aktorę savo balsą galite atiduoti ČIA.

Už mylimiausią metų aktorių savo balsą galite atiduoti ČIA.