Savo keturioliktame ilgametražiame vaidybiniame filme „Tėvas, motina, sesuo, brolis“ kultinis JAV nepriklausomo kino kūrėjas Jimas JARMUSCHAS (72) žvelgia į kamerą, lyg filmuotų pirmą juostą. Nieko neįrodinėja, nesistengia patikti. Ir grįžo iš Venecijos su „Auksiniu liūtu“...
Turbūt reikėtų patikslinti – kur grįžo. Šiandien apie gimtąjį Kajahoga Folso miestelį Ohajo valstijoje primena tik lengvas režisieriaus akcentas ir niūrūs pramoniniai peizažai kai kuriuose filmuose (pavyzdžiui, Detroitas juostoje „Išgyvena tik mylintys“). Paklaustas, kur įsivaizduoja save, jis kalba apie valtelę kažkur Atlanto vandenyno viduryje. Ir turi ypatingą kūrybos vietą Katskilio kalnuose, tarp miškų, kur nėra žmonių, tačiau knibžda meškų, vilkų, paukščių ir meškėnų. Dalį garažo jis pertvarkė į mažą įrašų studiją ir menų kambarį – tikrą paauglio svajonių erdvę. Ten saugo savo instrumentus, stiprintuvus ir mikrofonus, ten ir rašo. Visada ranka – jokios klaviatūros. Ir nesiskiria su užrašų knygelėmis.