Kino teatras „Pasaka“ tęsia pokalbių ciklą „Kava ir kinas“: svečiuose – Valentinas Novopolskis
Šią savaitę lietuvių delegacija vieši Karlovi Varų kino festivalyje, kur varžosi Europos geriausiųjų darbai. Bent poros filmų titruose rastumėte pažįstamų pavardžių. Kartu su kitais Čekijoje apdovanojimo tikisi Lietuvos, Latvijos, Belgijos ir Prancūzijos darbas „Olegas“, kurį režisavo Juris Kursietis (36), o pagrindinį vaidmenį atliko talentingas mūsų aktorius Valentinas Novopolskis (38). Įvertinimo laukia ir režisieriaus Karolio Kaupinio (32) juosta „Nova Lituania“. Šie du be proto talentingi vyrai šįkart tikisi jūsų dėmesio mūsų kino puslapiuose. Karolis kalbina Valentiną apie tai, kas jiems ypač svarbu. Skanaus ir laikykime už juos kumščius.
Kodėl tau parūpo „Olegas“?
Mes neturime daug galimybių filmuotis kine, o diplome parašyta „kino ir teatro aktorius“. Labai įdomu pabandyti suvaidinti ką nors didesnio, nei pratę, – kokį nors kareivį. Gauni kokią vieną pamainą ir jau labai gerai. Tas menkas vaidmuo kine yra papildomas uždarbis prie teatro atlyginimo. O kino norėjau visada. Tik nemaniau, kad pavyks. Tačiau šįkart kažkaip pavyko...
Žinau, kad teatras tau – viskas. Filmuotis kine reiškia nukrypti nuo sau įprasto gyvenimo. Kodėl ryžaisi būtent šiam filmui? Ar padarytum tai dėl bet kurio rimtesnio vaidmens?
Viskas gražiai sutapo. Buvo etapas, kai, be teatro, nieko neturėjau. Kiekvieną dieną nuo ryto iki vakaro tuo gyveni, dirbi, viską atiduodi. Ir tada man pasirodė, kad atidaviau viską. Esu tuščias, nieko neturiu, niekur nesimokau, nieko nežiūriu, nes tiesiog nespėju. Jonas Vaitkus ėmė mane dažniau paleisti, gal suvokė, kad dirbant tokiais tempais iš manęs gali nieko nelikti. Pamažu viskas susiklostė taip, kad gavau įkvėpti oro. Tada sulaukiau pasiūlymo iš „Olego“ komandos.
Filmo dar niekas nematė. Papasakok, apie ką ši juosta ir vaidmuo?
Tai istorija apie latvių rusą. Simboliška – esu Lietuvos rusas, tik kaimynų žemėje padėtis kur kas sudėtingesnė. Tas rusas išvažiuoja dirbti į Briuselį ir patenka į nelabai malonią situaciją... Man patiko, kad yra keli filmo sluoksniai ir galima pamatyti kai ką daugiau, nors iš pirmo žvilgsnio tai paprasta istorija.
Teatre pasirengi vaidmeniui, išeini į sceną ir viskas. Ar kine tau trukdo dubliai?
Gali trukdyti, jei tau nepavyksta. Bet jei nepavyksta dėl techninių dalykų, dėl kartojimų džiaugiesi. Nes teatre nepakartosi. Padarei ką nors blogai ir tai liks. Mūsų nemokė kino vaidybos. Gal nežinome, kaip tiksliai dirbti su kamera, dar ko nors... Kažkiek gaudaisi iš bendro išprusimo, kažkiek komanda gelbėja. Taip ir išsitrynė tie skirtumai.
Prisimeni pažintį su kinu ne kaip aktorius, o kaip žiūrovas?
Taip. Ir festivaliai, kuriuose buvome su „Olegu“, privertė mane prisiminti tai dar kartą. Pirmiausia prisimenu vaikišką filmą „Mijo, mano Mijo“, o pirma mano ne tokia vaikiška juosta buvo „Profesionalas“ su Belmondo. Į kiną ėjau su tėvu ir atsimenu jausmą, kai finale groja tokia muzika, kad tiesiog viską iš tavęs ištraukia. Tada nužudomas Belmondo. Neatsimenu, ar mudu su tėvu verkėme, bet širdyje įstrigo tas neteisybės jausmas.
Žurnalo „Žmonės“ gido „ŽMONĖS RENKASI“ interviu.
Visą Karolio Kaupinio ir Valentino Novopolskio pokalbį galite pamatyti „Youtube“ laidoje „KINAS IR KAVA“: