Kino teatre „Pasaka“ surengtas labdaringas „Žmonių“ vakaras: neabejingi liko ir pramogų pasaulio atstovai

Labdaringo vakaro svečiai
Labdaringo vakaro svečiai
Šaltinis: Žmonės
A
A

Šeštadienio vakarą Vilniaus senamiestyje įsikūrusiame kino teatre „Pasaka“ surengtas specialus žurnalo „Žmonės“ labdaringas kino seansas. Susirinkusieji galėjo ne tik išvysti „Nepatogaus kino“ festivalio filmą „Pankų Eurovizija“, bet ir prisidėti prie Dauno sindromą turinčių žmonių gerovės.

Filme režisierius Jukka Kärkkäinen pasakoja apie psichinę negalią turinčių suomių pankroko grupės kelionę į „Euroviziją“. Juostoje užčiuopiama ir opi problema – Dauno sindromą (DS) turinčių žmonių integracija į visuomenę.
Labdaringo vakaro akimirka
Labdaringo vakaro akimirka / Gretos Skaraitienės nuotr.
Labdaringame renginyje dalyvavo ir žinomi pramogų pasaulio veikėjai: modelių agentūros „Image Group“ bendrasavininkė Meda Jonaitytė, režisierius Romas Zabarauskas, tapytoja Skaistė Semenikė ir daugelis kitų. 
Labdaringo vakaro akimirka
Labdaringo vakaro akimirka / Gretos Skaraitienės nuotr.

Tapytoja Skaistė Semenikė organizacijai „Saulutės“ renginio metu padovanojo paveikslą „Kitoks“, kviečiantį priimti ypatingus žmones. „Dažnai bendrauju su Dauno sindromą turinčiais žmonėmis, nes savanoriškai juos lankau, kartu tapome ir atrandame naujus dalykus. Kviečiu aukoti ne tik pinigus, bet ir brangiausia, ką turime – savo laiką", – kvietė S. Semenikė.

Nors žmonių su DS integracija į darbo rinką vyksta lėtai, pamažu ir Lietuvoje atsiranda darbdavių, kurie geranoriškai įdarbina žmones su negalia. Viena tokių vietų – restoranas „Pirmas blynas“, įsikūręs Vilniaus universiteto planetariume. Susirinkę nevyriausybinių organizacijų atstovai ragino ten apsilankyti visus, norinčius prisidėti prie Dauno sindromą turinčių žmonių integracijos.

Restorane „Pirmas blynas” dirba trys žmonės su Dauno sindromu. Kaip pasakoja restorano savininkas Tim van Wijk, dauguma lankytojų ateina čia žinodami, kad tai socialinis restoranas, todėl yra pasirengę netikėtumams: „Gera matyti, kad visi išeina patenkinti darbuotojų entuziazmu ir įgūdžiais. Per pora savaičių vyresnių žmonių pora atėjo pavalgyti nieko nežinodami apie mūsų socialinį projektą. Jų akyse mačiau abejonę, ar verta čia valgyti. Tada jie paragavo maisto, pabendravo su padavėjais ir priėjo prie manes sakydami, kad iš pradžių šiek tiek bijojo pasilikti, bet darbuotojai buvo nuostabūs. Tai rodo, kad dirbantys žmonės, turintys Dauno sindromą, gali pakeisti nusistovėjusį žmonių mąstymą. Manau, tai pagrindinė priemonė gerinti situaciją. Tikiuosi, kad mūsų lankytojai, grįžę į darbus, pasikalbės su vadovais ir paklaus: ar mes bent pasvarstėme apie žmogaus su negalia įdarbinimą?”

T. van Wijk turi patarimų kitiems vadovams, kurie galėtų įdarbinti DS turinčius darbuotojus. Jo nuomone, pirmiausia reikia duoti laiko žmonėms prisitaikyti naujoje aplinkoje, o kai jie prisitaikys, kiekvieną dieną stengsis pasiekti geriausių rezultatų.

Žurnalo „Žmonės" ir „Nepatogaus kino" festivalio specialaus seanso metu surinktos lėšos atiteks organizacijai „Saulutės“. Ši organizacija rūpinasi visapusiška žmonių su Dauno sindromu integracija į visuomenę, orų ir pilnavertį gyvenimą. Joje kasdien laukiami žmonės, norintys savanoriauti.