„Apie ką norime bendrauti, kokį tekstą ir nuotykį skaitytojams kartu sukurti?“ – po šio režisieriaus, aktoriaus, improvizacijos teatro „Kitas kampas“ meno vadovo Kirilo GLUŠAJEVO (40) klausimo vis vien nenutuokiau, kad teks leistis į gyvenimo prasmės medžioklę su išgalvotais terapiniais ateities gyvūnais.
Kirilai, kiek gyvenime yra teatro, o teatre – gyvenimo?
Prisiminkime Williamo Shakespeare’o metaforą, kad visas gyvenimas yra teatras (šypsosi). Dažnai ši citata suvokiama labai tiesmukai: kiekvienas spektaklis turi pradžią ir pabaigą, jame yra kostiumai, grimas ir uždanga. Iš tiesų nereikėtų į tai žiūrėti taip paviršutiniškai. Šią citatą juk vėliau palydi ilgiausias monologas, kuriame aprašomi skirtingų vaidmenų skirtingais gyvenimo etapais pagrindiniai atributai, paaiškinama, kokius momentus išgyvena kiekvienas žmogus. Todėl tikrai galima sakyti, kad visas gyvenimas yra teatras, o teatras – gyvenimas. Bet tai nėra tik šou, kurį matome ant scenos.