Įkvepianti kirpėjos istorija: „Kiti mano verslai žlugo, užtat dabar galiu nemokamai kirpti vaikus iš globos namų“

Viskas prasidėjo dar mokyklos laikais, kai Rita vietoje pieštukų į mokyklą nešdavosi kirpimo žirkles. Nors buvo dar tik paauglė mokinė, ja pasitikėjo daugelis mokytojų, mat Rita kirpdavo mokytojoms plaukus. Ir ne bet kaip, o stilingais tuo metu buvusiais kirpimais. Jau tada visi prognozavo viena – Rita ateityje bus profesionali kirpėja.

Vietoj kirpėjos – elektromechanikė

„Norint stoti į kirpėjų mokyklą Vilniuje turėjau atidirbti 2 savaites Kėdainių kirpykloje šluodama ant žemės nukirptus vyrų plaukus. Tik tada kirpykla duodavo reikalingą pažymą stojimams. Kai nuvažiavau į Vilnių, sužinojau, kad tos vienintelės buvusios 2 laisvos nemokamos vietos – jau užimtos. Tada ką tik baigus vidurinę mokyklą norėjosi kažką veikti, pradėti gyventi savarankiškai. O kai po nesėkmingų stojimų gavau iš draugės pasiūlymą atvažiuoti į Kauną ir dirbti radijo gamykloje - net nedvejojau. Susikroviau lagaminą ir persikrausčiau į Kauną. Čia prasidėjo visiškai naujas gyvenimas: pirmieji sunkiai, bet savarankiškai uždirbti pinigai, pirmoji meilė. “

Tos pačios vasaros pabaigoje, iš karto po vidurinės mokyklos baigimo, Rita gavo laišką iš Vilniaus kirpėjų mokyklos. Ten buvo papildomas kvietimas atvykti nemokamai mokytis. Bet Ritai tada mokslai galėsi išardyti tai, ką jau buvo pasiekusi Kaune: „turėjau meilę, darbą – tai ko man į tą Vilnių?“

Gyvenant Kaune moteris sukūrė šeimą, gimė sūnus. Nuolat vis trūko veiklos, žinių, tad bedirbant radijo gamykloje įgijo elektromechanikės specialybę.

„O ką? Tokį darbą jau dirbau, turėjau patirties. Todėl ir mokslai nepakenkė.“

Netektis šeimoje ir naujas gyvenimo etapas pardavimų versle

Rita tuometinėje Kaune esančioje radijo gamykloje išdirbo ne vienerius metus. Užsitarnavo viršininkų pasitikėjimą. Jai duodavo vis atsakingesnius darbus, kol buvo paaukštinta iki buhalterės pareigų, vyko į įvairius buhalterinius mokymus. Atsakomybė darbe padidėjo kelis kartus.

„Gyvenimo tempas buvo pašėlęs, pinigų šeimoje nuolat trūko. Todėl dirbau po kelis darbus. O šalia visų problemų gavau skaudų smūgį – žuvo mano vyras. “

Moteris apie tai nenori kabėti, bet neslepia, kad buvo labai sudėtingas gyvenimo etapas.

Kaune moteris ilgai svarstė ką daryti toliau: metė darbą radijo gamykloje ir išėjo dirbti barmene į barą.

„Ten labai gerai sutariau su klientais. Jie vis sugrįždavo, nes prie baro išklausydavau jų gyvenimo problemas ir duodavau empatijos kupinų gyvenimiškų patarimų. Dirbau kas antrą savaitę. Negalėjau ramiai būti, kai tas 7 –nias laisvas dienas turėjau sėdėti be darbo. Juk tą laiką galėjau išnaudoti uždirbdama šeimai. Tad ilgai netempusi papildomai įsidarbinau laborante pieninėje“.

Moteris besisukdama darbų sūkuryje sutiko dabartinį savo vyrą. Abu kartu sukūrė ir savo verslus: pardavinėjo daržoves, dėvėtus rūbus, nusipirko butą.

„Tada tai buvo tikrai dideli ir visi savo sunkiu darbu uždirbti pinigai. Ir nepatikėsite, bet labai taupiai įsigijome butą, o likusias santaupas investavome į naują verslą.

Dar kai įsikūrinėjome bute, tiesiog buvau priversta pati susiprojektuoti virtuvės baldų komplektą. Įgijau naujos patirties, ir sukau galvą kur ją panaudoti. Ir kaip tyčia, už akių užbėgo mano projektavimo žinias pastebėjęs pažįstamas baldų gamintojas. Pasiūlė atidaryti baldų parduotuvę. Jis gamino baldus, o aš juos pardavinėjau. Jam patiko, kad jau turėjau suvokimą kaip sukuriami tie baldai.“

Išvyko į Airiją pjauti grybų

Baldų verslas laikėsi neilgai, 3 metus. Rita jau jautė, kad reikia ieškoti sprendimo. Ir netikėtai iš pažįstamos gavo pasiūlymą laikinai išvažiuoti į užsienį užsidirbti.

Moteris jau žinojo, ką ten turės daryti, bet sunkus fizinis darbas jos negąsdino. Pasiėmusi tik vieną mažą lagaminą, gavusi šeimos palaiminimą – ji išvažiavo. Kito pasirinkimo tuo metu nebuvo, nes reikėjo galvoti apie šeimos ir sūnaus gyvenimo gerovę.

„Žinau, kad tais metais norint gauti darbą ir gyvenamąją vietą Airijoje reikėdavo sumokėti 1000 dolerių. Man pavyko darbą gauti nemokamai. Galbūt ir tai dar labiau paskatino neabejoti ir išvykti.“

Gimus dukrai svajonių darbo link

Airijoje Rita pradirbo pusę metų.

Grįžo į Lietuvą labai išsiilgusi šeimos, draugų, savo jau pamilto miesto – Kauno. Bet vėl viską reikėjo pradėti iš naujo.

„Vis neapleido mintis baigti kirpėjos kursus. Nuėjau į darbo biržą ir prašiau, kad į tokius mane įsiųstų. Bet tada nebuvo nei kur, nei kaip. Man pasiūlė baigti manikiūro kursus. Taip ir padariau.“

Rita Mikalajūnienė manikiūro specialistės darbą dirba jau 20 metų, o klienčių eilės būną užrašytos kelioms savaitėms į priekį. Bet Ritai svarbiausia ne pripažinimas karjeroje. Moteris didžiausią gyvenimo dovaną įvardina kitą etapą: kai Ritai buvo 44 metai, šeimoje atsirado antras vaikas. Moteris pagimdė dukrą.

„Dėkojų kažkam iš aukščiau, kad suteikė tokią dovaną.“

Auginant dukrą Rita vis pagalvodavo apie tą paauglystėje buvusią svajonę.

„Žinokite, kai buvome abiturientai mokykloje, per paskutinį skambutį turėjome užrašyti norus, įdėti į butelį ir užkasti žemėje. Mano noras toks ir buvo, užrašiau: „aš vis tiek būsiu kirpėja!” Ir net gi kai man puikiai sekėsi manikiūro specialistės darbas – nusprendžiau pagaliau tai įgyvendinti. Susitaupiau pinigų ir baigiau kirpėjos kursus.“

Aktyvi moteris savo svajonių kirpėjos darbą dirba jau 8-erius metus ir viskas tuo neužsibaigė. Ji atidarė savo kirpyklą. Ir ne gana to - galvoje vis kirbėjo mintis, kad savo įgūdžiais ji galėtų pasidalinti su kitais, ar net kažkam padėti. Du metus ji vis užsimindavo kolegei apie šią idėją, kol ji vieną dieną neapsikentė ir nepaklausė: „Tai kodėl tu nesukuri savo kirpėjų mokyklos?! Ko tu lauki?”

Ritai tai buvo spyris į priekį.

„Tada ir pati sau uždaviau šį klausimą. O kodėl gi ne? Ir įkūriau savo grožio specialistų (kirpėjų ir manikiūro) paruošimo mokyklą.“

Kerpa vaikus iš globos namų

Vieną kartą kirpykloje bekerpant savo nuolatinę klientę, Rita tiesiog maloniai šnekučiavosi apie jos ir savo veiklas. Klientė papasakojo, kad dirba su globos namuose gyvenančiais vaikais, o moteris pasidalino savo neseniai atidarytos grožio specialistų mokyklos idėja.

„Ir tada mums šovė mintis, kad mano mokykloje besimokantys būsimi grožio specialistai galėtų nemokamai apkirpti tuos vaikus. Juk gera daryti gera. Nuo tada ne tik vaikai, bet ir visi norintys gali ateiti į šią mokyklą ir apsikirpti nemokamai. Kerpa būsimi kirpėjai. Juk jiems irgi reikia praktikos.

Visoms savo manikiūro ir kirpimo mokinėms kartoju, kad norint tapti geru specialistu ir kažką gauti iš kitų – pirmiausiai turi kažką duoti. Labai džiaugiuosi, kad į mūsų grožio specialistų mokymo centrą ateina mokytis žmonės, kurie galvoja taip pat.“