Kitoks N.Pareigytės Balis: policijos palyda, užgožta egzotika ir kodėl su N.Bunke čia negrįžtų

Po itin darbingų gruodžio ir sausio mėnesių veiklioji Nijolė Pareigytė-Rukaitienė vasarį skyrė poilsiui – su vyru Rimvydu Rukaičiu, dukra Patricija ir mergaitės drauge išskrido į egzotiškąjį Balį.

„Kadangi neturim broliukų ir sesučių, Patricijai kompaniją palaikė Palangos kaimynų vaikas“, – pokalbį su portalu Žmonės.lt pradeda Nijolė.

Poilsiautojų kompanija tuo neapsiribojo – jų šeimos Balyje jau laukė du mėnesius čia praleidę draugai, o iškart po koncerto Kauno „Žalgirio“ arenoje prisijungė ir atlikėja Natalija Bunkė su vyru Edgaru Eidėjumi. Kadangi Nijolės šeima iki viešnagės Indonezijoje troško patyrinėti Singapūrą, išskrido keliomis dienomis anksčiau ir su N.Bunke susitiko tik Balyje, oro uoste.

Keliones organizuojančiam vyrui Rimvydui Nijolė pateikė vieną prašymą – suplanuoti viską taip, kad kasdien nereikėtų kažkur lėkti, keliauti ir būtų galima skirti laiko elementariam poilsiui.

„Norėjosi ir pamatyti, ir pailsėti, pabūti sėsliau, dažnai nekeičiant gyvenamųjų vietų. Tai žiauriai vargina, juo labiau, kad buvome su vaikais ir lagaminais“, – sako Nijolė.

Jos prašymas buvo išpildytas. Po keturių dienų, praleistų Singapūre, Rukaičių šeima su N.Bunke ir E.Eidėjumi apsistojo viloje Balyje ir skyrė laiko poilsiui bei išsamiam salos patyrinėjimui automobiliu. Vis tik tai nebuvo paprasta, nes eismas Balyje daugiau nei sudėtingas – jis ir erzino, ir kėlė pavojų.

„Ten yra nesveikas chaosas: kas kaip nori, taip važiuoja. Yra tik viena siaura gatvė be šviesoforų, kuria važiuoja autobusiukai, lengvosios mašinos, šimtai motorolerių ir dar pėstieji įsimaišo į visą šitą makalynę. Jei nebijai prarasti kokios kojos, geriausia važinėti su motoroleriu. Vis dėlto mes, kadangi buvome su vaikais, visur keliavome autobusiuku, bet šešiolikos kilometrų atstumą važiavome dvi valandas“, – nesmagiais įspūdžiais su Žmonės.lt dalijasi ji.

Nijolei vietinių paklausus, kokios eismo taisyklės galioja Balyje, atsakymas nustebino – jų nėra. Čia praktiškai nėra ir pėsčiųjų takų, tad nors žmonės ir saugosi, viešnagės metu ramiai pasivaikščioti nepavyko – nesaugumo jausmas niekaip neapleido. „Keturias dienas prabuvome viloje ir vieną vakarą sugalvojome išeiti pasivaikščioti. Tik išėjome į gatvę, iškart parsivedžiau vaikus atgal namo. Sakau – ne ne. Tikrai čia neįmanoma, nu niekaip“, – tikina ji.

Pavojingas eismas ir tvyrantis chaosas – ne vieninteliai Balio minusai, kuriuos pastebėjo N.Pareigytė-Rukaitienė. Jai pro akis nepraslydo begalė šiukšlių, egzotišką gamtą užgožianti netvarka ir įsigalėjusi korupcija.

„Policija ten išvis niekam neįdomi. Mums pasakojo, kad jei atvažiuojama gesinti gaisro, pradžioje reikia duoti kyšį, – stebisi atlikėja. Su korupcijos šešėliu kelionės metu susidūrė ir jos kompanija. – Kai atskridome, prie muitines mūsų paprašė parodyti bilietus. Vyras sako: „Neturiu. Gal kažkur padėjau, pamečiau. Ar čia būtinai reikia?“. Mums atsakė, kad jei neturime, galime duoti pinigų ir mus praleis“.

Nors tuomet Nijolės vyras su pateiktomis sąlygomis nesutiko, vėliau panašia galimybe pasinaudojo kovojant su kita blogybe – chaotišku eismu.

„Kažkas kažkam paskambino, vyras davė pinigų ir mus su Natalija Bunke nuo oro uosto iki pat vilos lydėjo policija. Namo grįžome su švyturėliais, – kalbėdama su Žmonės.lt juokiasi N.Pareigytė-Rukaitienė ir paaiškina, kad matydami žiburėlius ir girdėdami sirenas visi traukiasi iš kelio. – Kitu atveju būtume labai ilgai važiavę.“

Balis pirmomis atostogų dienomis nelepino ir oru – keturias dienas be paliovos merkė lietūs, tad Nijolės kompanija ieškoti išsiilgtos saulės išplaukė į kitas salas. Tiesa, toks scenarijus buvo apsvarstytas – apie galimas oro „dovanas“ jie žinojo.

„Tai yra liūčių sezonas, tad tuo labai nesistebėjome. Na, o salose radome labai daug saulės – ji švietė nuo ryto iki vakaro, buvo karšta, jokių debesėlių. Nudegėme, perdegėme, visų oda nusilupo po tris kartus, tad galvojome – vėl blogai, reikia važiuoti kitur, – juokiasi ji. – Išplaukėme ir paskutines dienas praleidome Uluwatu mieste.“

Kelionės įspūdžių suvestinėje – pustrečios savaitės pramogų, dvi šalys, išnaršytas Balis, aplankytos kitos Indonezijos salos bei treji skirtingi apartamentai. Paklausus, kas jiems patiko labiausiai, Nijolė išskiria saulėtąsias saleles, mat jose tvyranti atmosfera – ypatinga. Tiesa, jos grožiu neprilygsta Tailando saloms, tikina atlikėja.

„Ten yra kosmosas, kaip gražu, kokia gamta – kalnai, iškyšuliai iš jūros, lagūnos. O Indonezijoje – salos kaip salos“, – sako ji.

Vis tik daugiausiai įspūdžių pašnekovei paliko Singapūras – miestas-valstybė, kuriuo Rukaičiai kelionę ir pradėjo, ir pabaigė. Anot Nijolės, įspūdingas ir dėmesio vertas ne tik pats miestas, bei ir Singapūro oro uostas, tačiau net ir jie paliko dviprasmiškus jausmus.

„Ten viskas sukurta taip, kad tave stebintų dydžiu, inovatyvumu, spalvomis. Singapūras – labai daug pojūčių ir emocijų suteikiantis miestas, bet supranti, kad tai reikalinga tik tam, jog atvažiuotų turistai, išleistų pinigų, papramogautų ir išvažiuotų“, – tvirtina pašnekovė.

Na, o išsvajotoji Balio sala N.Pareigytės-Rukaitienės lūkesčių nepateisino ir kompanijai nepatiko. Moteris įsitikinusi: tai – ne pati tinkamiausia kryptis turistams su vaikais.

„Pradžioje su Natalija kalbėjome, kad tikrai ne, niekada negrįžtume į Balį. Paskui, kai jau įsigyvenome, pamatėme gamtos, pavažinėjome, paplaukiojame, pagalvojome – gal ir būtų faina atvažiuoti. Vis tik asmeniškai aš, jeigu dar keliaučiau į Balį, norėčiau to asketinio gyvenimo patirties su meditacija, joga ir vaisių dieta, dėl kurios žmonės čia ir važiuoja“, – idėjomis su Žmonės.lt dalijasi Nijolė Pareigytė-Rukaitienė.

Fotogalerija: