Kitoks Paryžius

Eifelio bokštas iš Montparnasso / D. Smagurauskaitės nuotr.
Eifelio bokštas iš Montparnasso / D. Smagurauskaitės nuotr.
Šaltinis: Ji24.lt
A
A

Su kuo jums asocijuojasi Paryžius? Su romantiškais pasivaikščiojimais, Dievo Motinos katedra ir kupriumi, Luvro muziejumi ir be galo ilga minia prie „Mona Lizos“ portreto, iš visur matomu Eifelio bokštu? Jūs visiškai teisūs! Aplankyti šiuos objektus tiesiog būtina. Tačiau yra ir ne tokių garsių, bet ne mažiau įdomių vietų gražiajame Paryžiuje. Taigi – siūlau rasti laisvo laiko ir pasižvalgyti po mažiau turistų „okupuotas“ Prancūzijos sostinės vietas.

Šv. Dionizo bazilika. Kiekvienas Paryžiuje apsilankęs turistas neišvyksta iš šio miesto nepamatęs žymios gotikinės Paryžiaus katedros ir ant jos įsitaisiusių chimerų. Tačiau tik nedaugelis pasiryžta sėsti į tryliktuoju maršrutu važiuojantį metro ir nukeliauti iki Šv. Dionizo bazilikos – vienos iš pirmųjų Paryžiaus bažnyčių. Ši vieta prancūzams ypač svarbi: Šv. Dionizo bazilikoje palaidoti žymiausi Prancūzijos valdovai: Liudvikas XVI, Marija Antuanetė, Katerinade Mediči ir kt. Vakarop jų puošnius antkapius nušviečia pro gotikinius vitražus prasiskverbę saulės spinduliai, o nusileidus į tamsius rūsius, apgaubia šiurpuliukus kelianti atmosfera.

Liudvikas XVI ir Marija Antuanetė - Saint Denis.
Liudvikas XVI ir Marija Antuanetė - Saint Denis. / D. Smagurauskaitės nuotr.

Au Lapin Agile kabaretas. Be abejonės, verta aplankyti Monmartrą ir dailininkų bei staliukų pilną Tertro aikštę. Ne mažiau įdomi vieta yra Au Lapin Agile kabaretas. Jis XIX a. pradžioje garsėjo kaip žymiausių to meto menininkų ir bohemos atstovų naktinių susitikimų vieta. Beje, Au Lapin Agile kabaretas pavaizduotas Pablo Pikaso, Anri Tulūz de Lotreko, Moriso Utriljo ir kitų tapytojų paveiksluose ir taip dar labiau išgarsėjo.

Liudvikas XVI ir Marija Antuanetė - Saint Denis.
Liudvikas XVI ir Marija Antuanetė - Saint Denis. / D. Smagurauskaitės nuotr.

Kabaretas iki šiol išsaugojo senove dvelkiantį interjerą ir nuo antradienio iki sekmadienio siūlo pasižiūrėti spektaklį (į bilieto kainą įeina vienas kokteilis, bet pavalgyti reikėtų prieš vaidinimą ir ne kabarete). Šalia esantis vynuogynas – vienintelis išlikęs Paryžiuje!

Liudvikas XVI ir Marija Antuanetė - Saint Denis.
Liudvikas XVI ir Marija Antuanetė - Saint Denis. / D. Smagurauskaitės nuotr.

Biut Šomono parkas. Išsiilgusiems žalių erdvių, Paryžius tikrai turi ką pasiūlyti, pavyzdžiui, Tiuilri ir Liuksemburgo sodus, Marso lauką ir daugybę plačių žaliuojančių gatvių. Tačiau kiek toliau nuo centro slepiasi paryžiečių mėgstamas Biut Šomono parkas (rytais čia gausu bėgimo entuziastų, o vakarais karaliauja knygos ir pašnekesiai). Kriokliai, nedidelės grotos, tvenkinys su sala ir Sibilės šventykla, vaizdas į Monmartrą ir daugybė atsipalaidavusių prancūzų ant žolės – puiki vieta poilsiui po intensyvios dienos nuolat skubančiame Paryžiuje.

Liudvikas XVI ir Marija Antuanetė - Saint Denis.
Liudvikas XVI ir Marija Antuanetė - Saint Denis. / D. Smagurauskaitės nuotr.

Monparnaso bokštas. Daugelis Paryžiaus svečių tikisi rasti eilių prie žymiausių lankytinų objektų, tačiau tokių, kokias jie išvysta prie Eifelio bokšto, sunku ir įsivaizduoti – kartais net galite užtrukti ieškodami išsiraizgiusios eilės galo. Pasiūlymas: pasigrožėkite plieniniu gražuoliu iš toliau ir iš aukštai! Tam tereikia nukeliauti į vieną iš aukščiausių Europos pastatų Montparnaso bokštą ir liftu pakilti į 56 aukštą, kuriame atsidursite vos po 38 sekundžių. Dar šiek tiek laiptų ir po kojomis visas Paryžius bei Eifelio bokštas! O eilėje praleidote daugiausia 10 minučių. Beje, jei negalite atsigrožėti Eifelio bokštu, nuo Triumfo arkos verta pasukti į ramią ir žalią Kleberogatvę, kurios gale – paryžiečių mėgstama Trokadero aikštė. Iš čia bene patogiausia grožėtis Gustavo Eifelio kūriniu tiek dieną, tiek naktį. Sutemus kas valandą bokštas įsižiebia ir kelias minutes ant jo mirksi tūkstančiai mažų lempučių.

Liudvikas XVI ir Marija Antuanetė - Saint Denis.
Liudvikas XVI ir Marija Antuanetė - Saint Denis. / D. Smagurauskaitės nuotr.

Orsė muziejus. Aplankyti Paryžių ir neužsukti į vieną iš šimtų jo muziejų būtų tikra nuodėmė, tačiau jei neturite laiko Luvrui ar nesidomite moderniuoju menu, Orsė muziejus – puikus pasirinkimas. Muziejus įsikūręs priešais Tiuilri sodą, senoje geležinkelio stotyje. Milžiniškoje erdvėje, pripildytoje natūralios šviesos, rasite bene visus garsiausius 1848–1914 metų kūrinius. Gausi Vincento Van Gogo, Eduardo Manė, Polio Gogeno, Edgaro Dega, Ogiusto Renuaro darbų kolekcija užburia – tai puiki vieta gyvai pasigrožėti knygose matytais paveikslais.

Liudvikas XVI ir Marija Antuanetė - Saint Denis.
Liudvikas XVI ir Marija Antuanetė - Saint Denis. / D. Smagurauskaitės nuotr.

Marmotano muziejus ir Bulonės miškas. Impresionizmo ir gamtos gerbėjams Paryžius turi paruošęs staigmeną – Marmotano muziejus. Tai – Bulonės miško pakraštyje įsikūręs Klodo Monė muziejus ir gausi jo kūrinių kolekcija. Čia atsidūrus, tiesiog būtina aplankyti ir kelis šimtmečius skaičiuojantį Bulonės mišką, pajodinėti žirgais, paplaukioti valtimi ežeriukuose, pasivažinėti dviračiu ar aplankyti vakarinėje miško dalyje įsikūrusius gėlynus ir zoologijos sodą.

Liudvikas XVI ir Marija Antuanetė - Saint Denis.
Liudvikas XVI ir Marija Antuanetė - Saint Denis. / D. Smagurauskaitės nuotr.

Šventė skrandžiui. Lankydamiesi Paryžiuje, būtinai papusryčiaukite nedidelėje kavinukėje – užsisakykite kapučino ir prancūziškų raguolių, kurie yra neatsiejama prancūzų kultūros dalis. Teigiama, kad netrukus šiais sviestinės tešlos rageliais bus galima mėgautis tik Prancūzijoje, mat ši šalis įgijo išskirtines teises į kulinarijos paveldo produktą, įrodžiusi, jog skanėstas atsirado jos teritorijoje ir tik čia gali būti išlaikytas jo autentiškumas. Vakarienei Prancūzijos sostinė siūlo pačių įvairiausių patiekalų, tačiau jei jums ne prie širdies ar ne pagal kišenę prancūziška cuisinenouvelle, pasisukinėkite siaurose Opéra apylinkių gatvelėse, kuriose rasite įvairių pasaulio, ypač rytietiškų, virtuvių ir galėsite pasimėgauti puikiu jų siūlomu maistu.

Liudvikas XVI ir Marija Antuanetė - Saint Denis.
Liudvikas XVI ir Marija Antuanetė - Saint Denis. / D. Smagurauskaitės nuotr.

Tekstas D. Smagurauskaitės.