KK2 vedėja Justė Žičkutė save atrado ir muzikiniame šou: „Bijojau, bet draugas padrąsino“

Žavią merginą „Muzikinės kaukės“ scenoje televizijos žiūrovai turbūt atpažino kone iškart, mat Justė ekrane – ne naujokė: jau penktus metus ji yra pramoginės laidos KK2 vedėja, taip pat jau antrą sezoną veda „KK2 penktadienį“.

„Vis dėlto tai nereiškia, kad man „Muzikinėje kaukėje“ dėl to lengviau – vesdama laidas jaučiuosi visiškai patogiai, „savose rogėse“, o štai dainuoti, stovėti prieš komisiją – visiškai nauja patirtis. Stovėdavau po pasirodymo ir jausdavau, kaip man dreba kojos, tačiau įpusėjus projektui pajutau, kad atsipalaidavau ir galiu kur kas drąsiau reikšti savo mintis“, – šypteli Žmonės.lt kalbinta J.Žičkutė.

Justė pasakoja, kad profesionaliai dainuoti mokiusis nėra, tiesiog, kaip ir dauguma moksleivių, mokykloje kurį laiką padainuodavo chore, o štai sesuo Rasa yra dalyvavusi „Dainų dainelėje“. Tiesa, septynerius metus Justė muzikos mokykloje mokėsi smuiko specialybės.

„Taigi žinau, kad turiu klausą, kad galiu padainuoti. Šeima man vis sakydavo, kad aš labai tinku ką nors pamėgdžioti, jog man tai puikiai pavyksta. Pamenu, mokykloje su klasiokais ruošdamiesi vienam pasirodymui kūrėme vaizdo įrašą, kuriame pamėgdžiojau istorijos mokytojos pamokos vedimą – reiškia, kad jau seniai manyje yra tas noras ir, turbūt, kažkiek gebėjimas įsikūnyti į kokį nors kitą žmogų“, – svarsto ji.

Vis dėlto mergina prisipažįsta, kad sulaukus pasiūlymo dalyvauti šiame šou, ją aplankė dviprasmiškos mintys – save vertino pernelyg kritiškai.

„Į šį projektą man reikėjo įsigyventi – iš pradžių buvo labai daug baimių, klausimų. Galvodavau, ką aš čia darau, juk čia ne mano profesija, ne mano sritis, esu tarp tokių stiprių artistų, tačiau galiausiai susivokiau: kodėl turėčiau save įsprausti tik į televizijos ir radijo laidų vedėjos rėmus? Juk čia yra galimybė save pamatyti dar įvairiapusiškiau. Juolab, kad pramogų pasaulyje yra tokia tarsi nerašyta taisyklė – kuo daugiau tu sugebi, kuo gali būti įvairesnis, tuo daugiau ir darbo pasiūlymų, tikėtina, sulauksi“, – atvirauja pašnekovė.

J.Žičkutė pasakoja, kad dalyvavimas šou leido jai išmokti vertingų pamokų, geriau suprasti save ir tapti ne tokiai savikritiškai.

„Manau, kad save reikia mažiau plakti ir tiesiog daryti. Kai paleidau šitas mintis, kad esu mažiau verta čia dalyvauti, tada ir pradėjo sektis. Stengiuosi, kad pasirodymai būtų gražūs, patiktų žiūrovams. Būna, sulaukiu palaikymo žinučių, o kai parkritau scenoje – žmonės rekordiškai daug man siuntė palaikymo. Nereikia norėti, kad viskas būtų tik tobula ir savęs plakti už klaideles.

Šis projektas man davė labai gerą pamoką – reikia duoti sau laiko. Pažinti žmones, apsiprasti, nevaidinti kiškio drąsuolio, nereikalauti iš savęs iškart maksimumo… Tai supratusi pajutau palengvėjimą, natūraliai išlaisvėjau, pradėjau mėgautis. Baimė baisus dalykas ir gali pakišti koją jau pačioje pradžioje, tad nereikalaukime iš savęs per daug – tada ir mažiau baimių, kad kažkas nepavyks“, – įsitikinusi ji.

Iš politikos mokslų – tiesiai į TV

J.Žičkutė pasakoja, kad svajonės dirbti televizijoje niekada neturėjo – mergina baigusi politikos mokslus, kurie jai gerai sekėsi, tačiau dar studijuodama universitete, sesers ir mamos paraginta užpildė anketą į KK2 vedėjos atranką.

Per 500 pretendenčių įveikusi Justė buvo pasirinkta tapti šios laidos vedėja – taip ir prasidėjo jos jau penktus metus trunkanti draugystė su televizija.

„Nežinau kodėl žmonės dažnai pabrėžia, kad jei baigei vienus mokslus, tai kodėl dirbi visai su tuo nesusijusį, kitokį darbą. O jeigu aš atradau save visai kitoje srityje? Jeigu man joje sekasi? Kodėl reikia tempti save pagal baigtus mokslus, o ne pagal tai, kas dabar patinka ir kur jautiesi gerai? Vesti televizijos ir radijo laidas man dabar – vienas malonumas, jaučiuosi visiškai laisvai, patogiai“, – prisipažįsta.

Dviejų laidų filmavimai, darbas radijuje, dalyvavimas muzikiniame šou… Kaip viską spėti, juk be darbų dar yra asmeninis gyvenimas, o ir ta pati buitis?

„Viskas tik skamba labai pompastiškai. Jeigu kitas žmogus dirba nuo 8 iki 17 valandos biure, mano dienoje darbo valandų galbūt išeina tiek pat, tiesiog jos kitaip išsidėlioja, nes skirtingos veiklos vyksta skirtingose vietose. Viskas turi savo laikus, tad išeina savotiška sistema. Žinoma, kartais laikai susidubliuoja, kažkas truputį nukenčia, todėl džiaugiuosi supratingais darbdaviais, kurie leidžia man palaviruoti“, – šypteli.

Justė pasakoja, kad grįžusi po darbų mėgsta kokybišką laiką sau ar kartu su antrąja puse – kad ir išvažiuoti vakare į miestą su paspirtukais: ir galva prasivėdina, ir kūnas pajuda.

„Labai mėgstu psichologines knygas, kurioms stengiuosi atrasti nors truputėlį laiko. Galvą „išsivalyti“ grįžus namo tiesiog būtina. Nesu iš tų žmonių, kurie pailsi tiesiog pasyviai pagulinėję ant sofos. Nors, prisipažinsiu, kartais geriausias vakaro planas – karšta vonia su mėgiamu skaitiniu rankose. Džiaugiuosi, kad su širdies draugu Tomu esame panašūs šiuo klausimu, tad susigalvojame kokių nors veiklų, kurių metu gauname ir naudos, ir poilsio“, – pasakoja.

Justė juokiasi, kad grįžusi iš darbo televizijoje arba radijuje namuose kartais visai nebenori kalbėti – nuo „pastatyto“ balso eteriui būna kiek pavargusi.  Veikli mergina prisipažįsta, kad „Muzikinės kaukės“ filmavimai taip pat pareikalauja labai daug energijos.

„Būna, pabundu kitą rytą po projekto ir neturiu jėgų keltis. Nemaniau, kad tam reikės tiek jėgų. Atsirado dar didesnė pagarba žmonėms, kurie dalyvauja įvairiuose projektuose ar renginiuose. Tarkime, pasižiūriu į Indrę Kavaliauskaitę ir pagalvoju – ji visada su šypsena, pasitempusi, jos namuose dar du vaikučiai laukia, o manęs tai tik poilsis! Tokie žmonės man – įkvėpimas.“

Iš kur tas grožis?

Justė neretai sulaukia komplimentų ne tik dėl puikių pasirodymų televizijoje, bet ir dėl išvaizdos, tačiau ji pati sako to nesureikšminanti.

„Labai daug apie grožį negalvoju, bet galbūt todėl ir negalvoju, kad suprantu, jog gamta mane iš tiesų apdovanojo. Nebandau to kažkaip slėpti ar apsimesti, kad nepastebiu. Iš tiesų tai, kad esu gana išvaizdi, man suteikia papildomo atsipalaidavimo – juk jei kasdien turėčiau sukti galvą, kaip man pasigražinti, kad eteryje atrodyčiau gerai, manau, labai pavargčiau“, – svarsto pašnekovė.

Justė atvira – jokių injekcijų ar grožio procedūrų nedaro, be paprastų moteriai reikalingų kelių dalykų, pavyzdžiui, apsilankymo pas kosmetologę.

„Beje, ji mane labai giria, sako: „Tave taip dažnai grimuoja, o oda vis tiek labai gerai atrodo!“ Taigi belieka padėkoti geriems genams ir tėveliams“, – šypsosi.

Vis dėlto įsikalbėjus paaiškėja, kad dėl puikios išvaizdos „kalti“ ne tik genai – mergina laikosi sveikos mitybos ir, kaip pati prisipažįsta, yra nuolatinėje savikontrolėje.

„Mitybą labai prisižiūriu – mano gyvenime beveik neegzistuoja pridėtinis cukrus, miltiniai produktai... Taip gyvenu jau seniai, nes esu linkusi pilnėti. Buvo laikas, kai svėriau dešimčia kilogramų daugiau ir tikrai prasčiau jaučiausi – į tą būseną grįžti nebenoriu.

Pakoregavusi mitybą iškart pagerėjo savijauta, kraujo tyrimai, odos būklė. Jeigu aš galiu tiesiog geresniu maistu pati sau padėti, tai kam man pirkti brangiausius kremus? Jeigu valgyčiau ką noriu ir kaip noriu, gal ir netilpčiau į tą televizijos ekraną“, – juokaudama reziumuoja.

Meilė, vedanti pirmyn

Justė neabejoja – be artimųjų palaikymo gal nebūtų tokia drąsi ir ne visoms gyvenimo avantiūroms pasiryžtų, tačiau šeimos nariai yra absoliutūs jos gerbėjai ir tvirtas užnugaris visose gyvenimo situacijose. Tačiau bene pagrindinis jos pagrindinis motyvatorius – širdies draugas Tomas, su kuriuo jiedu – beveik trejus metus.

„Draugas mane palaiko absoliučiai visose mano veiklose – kai svarsčiau, ar dalyvauti „Muzikinėje kaukėje“, būtent Tomas mane galutinai įtikino. Niekada per visą mano televizinę karjerą jis nėra pasakęs, kad kažko nebesiimčiau“, – dėkingumo neslepia ji.

Justė prisiminė puikiai mylimojo palaikymą iliustruojantį įvykį – per Kalėdas gavo ranka rašytą jo atviruką, kuriame – jautrūs žodžiai: „Išsakytas noras, kad man sektųsi ir kad būčiau visada labai laiminga, nes tuo pačiu tada laimingas bus ir jis pats.“

„Tomo palinkėjimas daryti tai, kas man patinka, kas teikia laimės, mane labai motyvuoja. Jo palaikymas besąlygiškas. Be to, visąlaik pamąstau, kad jeigu jau dabar pyktumėmės, nerastume sprendimų, tai ką mudu darysime, kai turėsime vaikų? Mes tikrai labai gerai gyvename ir būtų tiesiog nepadoru skųstis, kad kažkas negerai“, – šypteli J.Žičkutė.