Klaipėdoje vestuves iškėlusios Diana ir Laura – apie auką dėl meilės: „Ji galėjo būti deportuota“

Klaipėdietė Laura ir iš Baltarusijos kilusi Diana susipažino vienoje populiarioje pažinčių svetainėje, tačiau jų bendravimą apsunkino kalbos barjeras ir tai, kad joms vis nepavykdavo susitikti.

„Pirmus penkis mėnesius bendravome tik virtualiai – ilgą laiką aš negalėjau gauti vizos, o Laura neturėjo galimybės keliauti po ne Europos Sąjungai priklausančias šalis. Taip pat tada dar nemokėjau lietuviškai, o Laura rusiškai, todėl nors ir netobulai, komunikavome angliškai. Visgi tai nesutrukdė pajausti, kad tarp mūsų užsimezgė stiprus ryšys, jungė ir toks pat požiūris bei supratimas, ko norime iš gyvenimo“, – Žmonės.lt pasakojo dabar jau puikiai lietuviškai kalbanti Diana.

Kol laukė galimybės susitikti, moterys laiko veltui neleido – daug susirašinėjo ir išsigrynino savo vertybes.

„Teliko tik susitikti, o mūsų koridoriumi tapo Lenkija, nes Diana gavo vizą vykti tik ten. Pamenu, kad net septynias valandas automobiliu važiavau į Varšuvą, o Diana atvyko autobusu, tačiau tas susitikimas mums buvo būtinas – norėjome pasižiūrėti, ar yra trauka“, – šypteli Laura.

Diana atviravo, kad prieš susitikimą jautė jaudulį, juk žinutėse gali būti kuo tik nori. Tik realybėje gali pajusti kito žmogaus energiją ir suprasti, ar nori būti drauge.

„Pirmą kartą susitikus jausmas buvo išties neapsakomas, nes kai bendrauji per nuotolį, gali atrodyti, kad viskas yra tik tavo galvoje. Juk žinutėse gali būti visai kitoks žmogus, bet realybėje pasimato visos emocijos. Tačiau mes tikrai jutome ryšį ir, nors buvo tas kalbos barjeras, aš žinojau, kad esu suprasta“, – prisiminė Diana.

Trauką jai kaipmat pajautė ir į Varšuvos stotį pasitikti atvažiavusi Laura, ji prisipažino pirmas dešimt minučių net negalėjusi pažvelgti Dianai į akis – reikėjo laiko, kol atslūgo visos emocijos.

„Drauge praleidome dvi dienas, o kai reikėjo Dianą nuvežti atgal į stotį, aš jaučiau, kad nuo šios akimirkos mes viena nuo kitos pradėsime tolti. Man buvo sunku išvažiuoti, nes norėjau būti tik su ja. Dabar jau žinome, kad viskas išsisprendė, bet tuo metu buvo labai sunku“, – prisipažino Laura.

Supratusios, kad viena be kitos negali, skirtingose šalyse gyvenusios moterys turėjo nuspręsti, ką daryti toliau. Iš pradžių Laura pakvietė Dianą apsilankyti Lietuvoje ir pasižiūrėti, ar jai patiktų čia gyventi, tačiau po šio pasiūlymo viskas labai greitai pasisuko netikėta linkme.

„Diana negalėjo gauti atostogų, todėl tiesiog pasakė arba aš pas tave tiesiog atvykstu, arba nutraukiam bendravimą, nes tai tiesiog tapo per sunku. Galiausiai priėmėme tokį gal neracionalų sprendimą – po vieno susitikimo ji su visais lagaminais atvyko gyventi pas mane į Klaipėdą. Iki šiol nebuvome dar taip susipykusios, kad reiktų gailėtis ar norėti ją iškraustyti iš namų“, – juokdamasi Žmonės.lt sakė Laura.

Diana buvo nusiteikusi rimtai – dėl Lauros išmoko lietuvių kalbą ir kaip įmanydama stengėsi kuo greičiau integruotis į visuomenę.

„Buvo nemaža rizika, jei ji būtų laiku nesusiradusi darbo, būtų tiesiog deportuota atgal į Baltarusiją. Todėl abi desperatiškai ieškojome jai darbo, Diana žiemos metu vaikščiojo po visas įmanomas įmones ir visiems dalijo savo CV. Jai buvo svarbu gauti darbą ir leidimą gyventi Lietuvoje darbo pagrindu“, – paaiškino Laura.

Gyvenimas Baltarusijoje Dianai nebuvo rožėmis klotas, kaip ir Rusijoje, ten galioja LGBT propagandos įstatymas. Todėl ji visuomet žinojo, kad laimingą ateitį galės turėti tik užsienyje.

„Aš visą gyvenimą žinojau, kad myliu moteris ir man buvo visiškai nesvarbu, ką galvoja kiti. Pati žinojau, kad viskas su manimi yra gerai ir jei kas nors manęs nepriima, vadinasi, problema yra su jais. Ir dabar niekados neslepiu savo orientacijos. Tikrai neateinu ir nesakau, kad sveiki, aš lesbietė, bet jei manęs darbe paklausia, ar turiu vyrą, drąsiai sakau, kad ne, aš turiu žmoną“, – užtikrintai sakė Diana.

Nors Lietuvoje dviejų tos pačios lyties asmenų santuokos nėra įteisintos, Diana ir Laura savo meilę 2024 metų rugpjūčio 26 dieną nuotoliniu būdu oficialiai įtvirtino Jutos valstijoje, JAV. Jų santuoka galioja visose šalyse, kuriose įteisintos tos pačios lyties santuokos. Dokumentas turi apostilę, todėl jis pripažįstamas tarptautiniu mastu ir nors Lietuva nepripažįsta užsienyje sudarytų tos pačios lyties santuokų, dokumentas suteikia galimybę gauti leidimą šalyje gyventi šeimos pagrindu.

Tačiau moterys žinojo, kad savo laime nori pasidalyti su artimaisiais ir draugais, todėl liepos 24-ąją iškėlė romantišką šventę Klaipėdoje.

„Mūsų nuostabią ceremoniją vedė ceremonmeisterė Rasa, jai mes esame be galo dėkingos. Viskas vyko taip pat, kaip ir heteroseksualios poros vestuvėse, tiesiog mes nebuvome bažnyčioje ir pas mus nebuvo civilės metrikacijos darbuotojų. Tačiau vis tiek norėjosi viena kitai savo artimųjų ir draugų akivaizdoje pasakyti priesaiką“, – atskleidė Laura.

Vestuvinėse nuotraukose galima pastebėti, kad Laura vilkėjo baltos spalvos kostiumą, o Diana – puošnią suknelę. Pasiteiravus, kaip priėmė tokį sprendimą, abi moterys besišypsodamos teigė, jog šios detalės susidėliojo labai natūraliai.

„Iš anksto žinojome, kad Dianai patinka suknelės, o aš geriau jaučiuosi pasipuošusi elegantišku kostiumėliu. Mes jaučiamės taip, kaip ir visos kitos poros, o mūsų artimieji mus priima ir labai palaiko. Ceremonijoje dalyvavo ir mano tėvai, tiesa, labai gaila, kad Dianos tėveliams atvykti nepavyko, nes šiuo metu labai ribojamas žmonių iš Baltarusijos atvykimas į Lietuvą“, – Žmonės.lt sakė Laura.

Neseniai vestuves atšokusios moterys džiaugėsi, kad jų šventę pajūryje pamatę praeiviai jas taip pat sutiko labai pozityviai – draugiškai palaikė ir grožėjosi meiliomis jų akimirkomis.

„Mes visada buvome labai atviros, nevengiame gatvėje eiti susikibusios už rankų, galime ir pasibučiuoti. Mes nejaučiame jokios diskriminacijos, nes gyvename savo gyvenimus. Taip, žmonės gali atsisukti pasižiūrėti, bet jokių replikų niekas nelaido. Visi aplinkiniai žino, kad mes kartu ir kartais kažko paklausia, bet dažniausiai viskas būna dėl to, jog jiems natūraliai įdomu. Jie tiesiog nežino, kaip atrodo mūsų buitis, tačiau visada paaiškiname, kad mūsų šeima yra tokia pati, kaip ir visų kitų“, – šypteli Diana.

Jai antrina ir žmona Laura, ji net nesusimąsto, kad kažkam gali pasirodyti esanti kitokia – su Diana kuria įprastą šeimyninį gyvenimą. O jų pozityvumas ir siekis, kad pirmiausia būtų sutiktos kaip asmenybės, visuomet atneša teigiamų rezultatų.

„Mes, kaip ir visi, sprendžiame tas pačias problemas ir turime savo buitį. Į viską žiūrime su šypsena, pozityvumu, tikriausiai todėl aplink save taip pat suburiame panašius žmones, tikrai neturime minčių, kad visi aplink mūsų nekenčia. Siekiame, kad pirmiausia žmonės mus pažintų kaip asmenybes – ar jiems gera būti šalia, ar jie pasikrauna gera energija, o gal nugęsta. O orientacija juk ir lieka šeimoje, su visais bendraujame įprastai ir jei žmogus tave pamėgo kaip asmenybę, bendraus nepaisant to“, – įsitikinusi Laura.

O jos besiklausydama Diana primena apie svarbią problemą, kuri moteris ir skatina nebijoti savo meilės istorija pasidalyti viešai.

„Mes, kaip ir kiekvienas šalies gyventojas vykdome tas pačias pareigas savo kasdienybėje, tačiau visomis teisėmis, deja, negalime pasinaudoti. Noriu žinoti, kad žmonai susirgus ligoninėje galėsiu gauti informaciją apie antrą pusę, kaip ir įprastai būna susituokus. Taip pat norime turėti lygias teises ir nusprendus turėti vaikų, nes dabar gimdant man, vaikas automatiškai turėtų Baltarusijos pilietybę. O mes norime, kad gimimo liudijime būtume abi. Įsigydamos būstus jaunos heteroseksualios šeimos gali gauti subsidijas, o mes ne… Paskolą galime imti tik kaip bendraskolininkės. Todėl labai svarbu, kad ateityje visoms poroms būtų suteiktos lygios galimybės, nepaisant jų lytinės orientacijos“, – užbaigdama pokalbį su Žmonės.lt patikina Diana.