Klaipėdos laivų parado fejerverkams – kritika: „Kai šalia vyksta karas, tai nesuvokiama“
Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuvoje visuomenė buvo prašoma susilaikyti nuo fejerverkų naudojimo – į jų keliamus garsus, kurie primena šūvius ir sprogimus, jautriai reaguoja į Lietuvą nuo karo pabėgę ukrainiečiai. Vis dėlto šį raginimą išgirdo ne visi – šeštadienį Klaipėdoje vyko tradicinis laivų paradas, kurį vainikavo pirotechnikos šou. Reginys sulaukė ne tik susižavėjimo, bet ir kritikos dėl dvigubų standartų, o žinomi žmonės socialiniuose tinkluose iškėlė diskusiją – nejaugi vis dar nemokame švęsti be pirotechnikos?
Gegužės 21-ąją Klaipėdoje vyko laivų paradas, kurio daugelis Klaipėdos gyventojų laukė su nekantrumu. Artėjant renginiui organizatoriai klaipėdiečius ir miesto svečius intrigavo, kad tradicija tapusioje šventėje žiūrovai išvys ne tik laivų koloną, kurioje bus matyti didysis „TT Line“ keltas „Tom Sawyer“, bet ir įspūdingą pirotechnikos šou.
Būtent apie pastarąjį kalbos aidi iki šiol. Tiesa, ne vien gerąja prasme – pasipiktinta, kad Ukrainoje vykstant karui ir Lietuvoje aidint raginimams susilaikyti nuo fejerverkų naudojimo, šių raginimų paiso ne visi. Kai kurie klaipėdiečiai socialiniuose tinkluose piktinosi, kad fejerverkų šou trikdė ne tik ukrainiečius, bet ir vietinius gyventojus.
„Pamačius net išsigandau, maniau, kad karas prasidėjo“, – feisbuke rašė viena klaipėdietė.
Įrašu iš Klaipėdoje vykusio laivų parado socialiniuose tinkluose pasidalijo ir žurnalo „L'Officiel Lithuania Hommes“ vyr. redaktorius Saugirdas Vaitulionis.
Vaizdo įrašas sukėlė diskusiją – ne vienas pradėjo piktintis Klaipėdos laivų parado organizatorių sprendimu šventę užbaigti fejerverkais. Portalui Žmonės.lt susisiekus su komunikacijos specialistu, šis neslėpė – užfiksuotas šou išties priminė karo vaizdus.
Kas būtų, jei tokius fejerverkus pašaudytų kokia nors privati įmonė?
„Kai šalia vyksta karas, tokie pasproginėjimo virš laivų vaizdai yra nesuvokiami. Tiesa, išgirdau ir tokių pasakymų, kad čia nieko tokio, nes patys Lietuvoje esantys ukrainiečiai buvo šventėje ir linksminosi, bet man tai neskamba kaip svarūs argumentai. Jei mes turime aiškią poziciją ir raginame visuomenę atsisakyti fejerverkų, tai turime solidarizuotis visi. Kas būtų, jei tokius fejerverkus pašaudytų kokia nors privati įmonė? Gi iškart kiltų pasipiktinimas, o organizatoriai būtų nulinčiuoti viešai, sulauktų pareigūnų. Bet juk mes visada vadovaujamės dvigubais standartais, taip jau įprasta pas mus. Čia normalu“, – portalui Žmonės.lt kalbėjo S.Vaitulionis.
Komunikacijos specialistas atkreipė dėmesį, kad dėl fejerverkų naudojimo turėtų būti diskutuojama ne tik karo metu – tai daro žalą gamtai.
„Manau, kad fejerverkų, jei jie nėra būtini, galima ir išvis atsisakyti. Tikrai yra kitų priemonių sukurti šventinei nuotaikai. Pavyzdžiui, kalbant apie Klaipėdą, Kuršių Neriją, nemanau, kad gamta padėkojo už tokį reginį. Juk kenčia visi. Manau, kad gamtininkai turėtų aiškią nuomonę dėl fejerverkų naudojimo“, – portalui Žmonės.lt kalbėjo jis.
Apmaudo dėl sprendimo Klaipėdos laivų paradą užbaigti fejerverkai neslėpė ir „Amatininkų užeigos“ vadovė Irena Marozienė. Portalui Žmonės.lt susisiekus su verslininke, ji pasakojo, kad nors šio šou savo akimis nematė, užteko pamatyti įrašą internete.
„Tai tikrai atrodė kaip karas. Laivai stovi, o aplink – sprogimai, liepsnos... Nebuvo jauku stebėti, nes tokius vaizdus mačiau iš Ukrainos“, – portalui Žmonės.lt sakė ji.
I.Marozienė neslėpė nuostabos, kad Ukrainoje vykstančio karo metu buvo priimtas sprendimas sukurti tokį reginį.
„Jei mes solidarizuojamės ir gimtadienių proga neleidžiame fejerverkų, tai turėtų ir renginių, valdžios atstovai būti sąmoningi ir kuklesni“, – pridūrė I.Marozienė.
Portalui Žmonės.lt susisiekus su Klaipėdos laivų paradą organizavusia įmonės „Klaipėdos publika“ projektų vadove Ieva Žiubriene, ji teigė, kad įmonė, atsižvelgdama į geopolitinę situaciją, atsakingai rinkosi fejerverkus. Klaipėdos laivų parado kulminacija tapusiam šou, anot I.Žiubrienės, buvo pasirinkta tyliausios kategorijos pirotechnika.
„Pirotechninė programa buvo kitokia, nei mes esame įpratę ją matyti. Kitaip tariant, tai buvo ne tai, ką mes vadiname fejerverkais – šis pirotechnikos šou buvo technologiškai kitaip išpildytas, čia nebuvo nė vieno sprogimo, šūvio ore. Mes labai atidžiai rinkomės, kokį baigiamąjį šou akcentą pasiūlyti šventės dalyviams, ir pasitarę su šios pirotechninės programos išpildytojais bei pasidomėję, ką kiti renginių organizatoriai naudoja šiandien, priėmėme sprendimą naudoti tyliąsias pirotechnines ugnis. Jos yra mažiausio garso kategorijos pirotechnika, kuria yra piešiami piešiniai. Jų garsas yra kelis kartus mažesnis. Visai begarsiai jie negali būti“, – portalui Žmonės.lt kalbėjo I.Žiubrienė.
Nors socialiniuose tinkluose karo Ukrainoje metu surengtas pirotechnikos šou sukėlė pasipiktinimą, įmonės „Klaipėdos publika“ atstovė teigė, kad iš renginyje dalyvavusių ukrainiečių jokių nusiskundimų neišgirdo.
„Dabar vis kalbama apie ukrainiečių nusiskundimus, bet patys ukrainiečiai buvo kviečiami į mūsų laivų paradą. Jie šį reginį buvo kviečiami stebėti iš kelto, tačiau kai kurie stebėjo ir Kuršių marių krantinėse. Aš pati buvau kelte ir girdėjau daug rusiškai kalbančių žmonių, tačiau nebuvo jokių nusisikundimų, o aš ir pati kalbėjau su ukrainiečiais. Tikrai nebuvo taip, kaip yra komunikuojama – garsas buvo žymiai mažesnis, nei tradicinių fejerverkų. Ukrainiečiai buvo labai patenkinti švente“, – dėstė I.Žiubrienė.
Vis dėlto, nors ukrainiečiai, anot I.Žiubrienės, nusiskundimų neišreiškė, pasipiktinimas kilo tarp pačių lietuvių – dėl fejerverkų šou piktinosi ir klaipėdiečiai, ir plačioji Lietuvos visuomenė, kuriai reginys priminė vaizdus iš karo siaubiamos Ukrainos. Paklausus, ar pačiai I.Žiubrienei pirotechnikos šou nepriminė karo vaizdų, įmonės atstovė tik darkart nusistebėjo socialiniuose tinkluose kilusiu pasipiktinimu.
„Ar garsūs fejerverkai jums primena karą? Ar jūs, stebėdami renginį, matydami, kad kyla ugnys, galvojate, kad prasidėjo karas? Turbūt ne. Kaip ir minėjau, čia nebuvo įprasti fejerverkai, šaudantys į orą – čia buvo mažiausios garso kategorijos pirotechnika, kuria piešiami piešiniai, – kalbėjo ji. – Mes specialiai nesirinkome nė vieno šūvio, kuris sprogsta ore ir sukuria tą šūvio garsą, kaip kad įprasti fejerverkai. Aš negaliu suprasti, kodėl žmonės sako, kad garsas buvo didesnis, jei jis akivaizdžiai buvo mažesnis. O ir vieta buvo pasirinkta atvira, virš vandens... Jei muzika būtų buvusi garsesnė, šios pirotechnikos nebūtų girdėjęsi visai“, – portalui Žmonės.lt poziciją dėstė I.Žiubrienė.
Mes priėmėme sprendimą, kad Jūros šventėje fejerverkų nebus.
Vis dėlto kiek kitokios pozicijos dėl fejerverkų nusprendė laikytis kasmetinę Klaipėdos Jūros šventę organizuojanti įmonė „Klaipėdos šventės“. Įmonės direktorė Eglė Šulskė portalui Žmonės.lt patikino, kad į Jūros šventę atvykusi minia jokių fejerverkų tikrai neišvys.
„Mes priėmėme sprendimą, kad Jūros šventėje fejerverkų nebus, nes esamomis sąlygomis jų nereikia. Ši mūsų pozicija yra labai aiški ir nekis“, – portalui Žmonės.lt teigė E.Šulskė.
Diskusijos dėl fejerverkų naudojimo ir jų daromos žalos gamtai aidi jau kurį laiką. Praėjusią vasarą Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė rezoliuciją, kuria įsipareigojo per miesto šventes atsisakyti fejerverkų ir ieškoti aplinkai draugiškesnių alternatyvų. Šių, panašu, ieškoma – šiemet Vilniaus miesto savivaldybė neišdavė leidimo didžiausiam Lietuvoje fejerverkų festivaliui „Vilniaus Fejerija“, kuris šių metų rugsėjo 24-ąją turėjo vykti Vingio parke.
Tiesa, 2021-ųjų gruodį įsigaliojusi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rezoliucija galioja tik pačios savivaldybės organizuojamiems renginiams.