Knygos „Aistra gyventi sveikai“ autorius M. Jovaiša – apie „audringą“ praeitį ir motyvaciją keistis

M. Jovaiša savo knygą „Aistra gyventi sveikai“ pristatys Vilniaus knygų mugės metu. Visi, norintys įsigyti leidinį, galės tai padaryti „ŽMONĖS Knygos“ stende vasario 20-23 dienomis. Knygą taip pat galite užsisakyti internetu.

„Nors man jau greitai 50 metų – bėgu maratonus, vaikštau ant rankų, darau virvutę, balansuoju ant lyno, žongliruoju kamuoliukais ir maudausi eketėse. Tuo pat metu daug dirbu, keliauju, kartu su žmona Brigita auginu keturis vaikus. Savo knygoje bandau parodyti, kad toks gyvenimo būdas yra grynas malonumas“, – pasakoja Marius Jovaiša.

Pirmoji Jūsų fotografijų knyga „Neregėta Lietuva“ yra visai kitokio žanro kūrinys nei „Aistra gyventi sveikai“.  Kaip kilo idėja parašyti knygą būtent apie sveiką gyvenimo būdą?

Mintis apie tokią knygą galvoje sukosi penkerius metus. Nemažai prie to prisidėjo draugų, pažįstamų, socialinių tinklų sekėjų paraginimai, tačiau kol nebuvau tikras, kad savo mintis apie aktyvią gyvenseną pajėgsiu „supakuoti“ į įdomų formatą, kaupiau jėgas, rinkau ir sisteminau medžiagą, dariau daug praktinių darbų. Norėjau, kad knyga būtų lakoniška, vaizdinga, gerai subalansuota tarp teorijos ir praktinių patarimų. Žinau, kad šiais laikais žmonių dėmesys labai fragmentuotas, visi skęsta informacijos sraute, todėl gryninau ir „šlifavau“ tekstus, kol galiausiai idėjas galėjau išreikšti vaizdžiai ir trumpai.

Knygų apie sveiką gyvenseną išties daug, tačiau ne visi žmonės perskaitę tokias knygas iš karto pakeičia gyvenimo įpročius. Kaip manote, ar Jūsų knyga gali būti pokyčių pradžia?

Aš manau, kad knygų apie sveiką gyvenimą yra daugiau nei žmonių, kurie jas skaito. Aš ir pats jų perskaičiau daugiau nei šimtą. Paprastai tokias knygas rašo sporto aukštumų pasiekę atletai – tai biografinio tipo „inspiracinė“ literatūra. Kita rūšis – specializuotos instrukcijų pobūdžio knygos: kaip geriau bėgti, plaukti ar įvaldyti karatė judesius. Yra nemažai ir garsenybių parašytų knygų apie stebuklingas dietas ir raumenų auginimo programas, kurių tikslas uždirbti pinigų, pasinaudoti sukauptu populiarumu.

Mano knyga tuo ir skiriasi – nesu nei sportininkas, nei treneris, ar daktaras, tiesiog 10 metų nuoširdžiai mėgaujuosi aktyviu ir sveiku gyvenimu bei stengiuosi savo pavyzdžiu pasakyti, kad tokia gyvensena gali tapti tarsi džiuginančiu pomėgiu ar hobiu.

Knygoje nepateikiu jokių stebuklingų formulių ar magiškų dietų. Man pačiam postūmiu keistis tapo įdomios knygos, dokumentiniai filmai, pažintys su išskirtiniais žmonėmis. Puikus būdas „užsivesti“ yra pamatyti įkvepiantį pavyzdį ir pasakyti sau „gal ir aš taip galiu?“.

Knygoje sugulė tik Jūsų asmeninė patirtis, ar teko konsultuotis ir su specialistais, gydytojais ar treneriais?

Mano knyga paremta moksliniais tyrimais, gydytojų, sporto medicinos ekspertų darbais, konsultacijomis. Pats išstudijavau dešimtis knygų apie fiziologiją, biochemiją, evoliucinę biologiją, sporto psichologiją, mitybą, tačiau knygoje nėra kalbama apie sudėtingus dalykus, kadangi kasdieniam gyvenimui to nereikia.

Knygą „Aistra gyventi sveikai“ recenzavo garsūs medikai bei kardiologas prof. Pranas Šerpytis, priklausomybių ligų ekspertas dr. Robertas Badaras. Man patarė ir Londone gyvenantis pusbrolis, Lietuvos anesteziologų-reanimatologų draugijos prezidentas Tomas Jovaiša. Per dešimt aktyvaus gyvenimo metų konsultavausi su žymiais sportininkais, treneriais, mokslininkais įvairiose pasaulio šalyse, nuo Australijos iki Amerikos – knygos gale yra didelis padėkų ir literatūros sąrašas.

Kas rašant šią knygą buvo sunkiausia?

Rašyti šią knygą man buvo tikras malonumas ir be galo vertinga patirtis, kai galėjau gerai „perkramtyti“ viską, ką žinau, susisteminti, atgaivinti literatūrinės išraiškos sugebėjimus. Sunkiausia buvo tiesiog rasti tam laiko tarp daugybės darbų, kelionių, šeimos gyvenimo įvykių. Daug laiko truko iliustracijų piešimas, nuotraukų darymas, dizaino sprendimo paieškos. Užtruko ir apsispręsti dėl pavadinimo, nes jų buvo įvairių, nuo „Būk kietas“ iki „Kaip gyventi sveikam ir numirti laimingam“ (juokiasi).

Laikotės visų patarimų, kuriuos surašėte knygoje, ar dažnai pasitaiko ir „nukrypimų“?

Nemanau, kad yra sveika priimti religinio pobūdžio fanatiškus įžadus. Pavyzdžiui – „nuo šiol bėgiosiu kasdien“ arba „niekada nevalgysiu cukraus“. Taip, aš bėgioju beveik kiekvieną rytą, bet jeigu jaučiuosi pavargęs, nes serga vaikai ir naktį negalėjau išsimiegoti, savęs neprievartauju ir tą dieną ilsiuosi. Porą kartų per mėnesį apsilankau kine, suvalgau spragėsių, atsigeriu kolos. Manau, kad jeigu yra tvirtas sisteminis pagrindas, tai vienas kitas „nukrypimas“ yra nekenksmingas gyvenimo paįvairinimas.

Ar visada propagavote sveiką gyvenseną?

Jaunystė buvo audringa: anksti pradėjau rūkyti ir vartoti alkoholį. Būdamas vaikas nelankiau jokio sportinio būrelio, nuo trylikos metų sėdėjau prie kompiuterio, todėl susigadinau nugarą dar būdamas dvidešimt kelerių. Kitaip tariant, turėjau ir sveikatos, ir priklausomybės problemų, nors savęs neapgaudinėjau – žinojau, kad darau blogai, tačiau vis pritrūkdavo rimto impulso iš esmės pakeisti gyvenseną. Bandydavau atsisakyti cigarečių ir alkoholio, susilažindavau su draugais, kartais išlaikydavau net metus, bet paskui vėl viskas sugriūdavo.

Visgi, kada įvyko tas kertinis momentas, kai nusprendėte pakeisti gyvenimo būdą visiems laikams?

Vieno kertinio momento ar „nušvitimo” nebuvo – permainų kelias truko kelerius metus. Svarbiausias gyvenimo įvykis, po kurio nusprendžiau iš pagrindų pakeisti savo gyvensenos įpročius buvo pirmosios dukros Marijos gimimas. Atradau bėgimą, kuris laikui bėgant pakeitė cigaretes ir alkoholį. Bėgimas peraugo į triatloną, vėliau ėmiau tyrinėti, kaip lavinti kūną visapusiškai: ne tik ištvermę, bet ir jėgą, lankstumą, koordinaciją. Kūnas sustiprėjo, išnyko nugaros skausmai.

Svarbiausia, kad toks gyvenimas yra ne tik sveikas, bet ir emociškai malonus. Supratau, kad elgiuosi protingai, rodau teisingą pavyzdį savo vaikams ir dėl to jaučiuosi puikiai!

Jūsų patarimas norintiems pradėti sveiką gyvenimo būdą.

Pasigilinkite į savo kūną, kaip jis sudarytas, kaip jis veikia, kokia yra jo „vartotojo instrukcija“. Kai suvoki, kad iš esmės esame gyvūnai, šimtus tūkstančių metų gyvenę laukinėmis sąlygomis, pasidaro aiškiau, kodėl mūsų sveikata kenčia nuo fizinio aktyvumo stokos. Dabar nebebūtina kasdien nueiti keliolika kilometrų ieškant maisto, bėgant, šliaužiant, ropščiantis, sėlinant. Fizinio krūvio negaunantys raumenys, griaučiai ir audiniai menksta, ypač kenčia nugara – absoliuti dauguma vyresnių kaip 30 metų žmonių skundžiasi stuburo skausmais. Civilizacijos pasiekimai (krėslai, automobiliai, liftai, maisto pramonė) neišvaduoja mūsų iš biologijos dėsnių ir DNR kodo, todėl turime suprasti, kad mūsų kūnui gyvybiškai svarbus fizinis aktyvumas bei daug ląstelienos turintis maistas.

Neieškokite stebuklų, tiesiog atraskite tai, kas yra natūralu, malonu ir sveika. Ko gero, visa tai galima būtų išreikšti vienu šūkiu: „Nebūk sau priešas!”.