Knygos „Kai aš buvau malalietka“ autorė V. Kulvinskaitė – nuo literatūros kritikės iki rašytojos

Virginija Kulvinskaitė/Pauliaus Peleckio/„ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Virginija Kulvinskaitė/Pauliaus Peleckio/„ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Šaltinis: Žmonės
2020-02-20 14:32
AA

21-osios Vilniaus knygų mugės metu rubrikoje „Šortai“ Jūratė Čerškutė kalbino Virginiją Kulvinskaitę apie jos knygą „Kai aš buvau malalietka“.

„Kai aš buvau malalietka“ – tai tarsi autorės išpažintinė knyga apie laukinį dešimtąjį dešimtmetį Vilniuje, papasakota iš moters perspektyvos. Kioskeliai, reivai, pirmieji Vilniaus naktiniai klubai, tūsai, vėliau – doktorantūros studijos ir tarptautinės konferencijos. Filologė, netikinti literatūra ir labiau už viso pasaulio meną vertinanti betarpiškas patirtis. Pastangos pritapti, meilės siekimas, malonumo troškimas, laimės akimirkos, purvas. Vilniaus gatvės ir pastatai tampa kertiniais atminties žemėlapių taškais.

Istorijos tikros, bet ne visos jos nutiko autorei. Vienos papasakotos beveik taip, kaip buvo, kitos – retušuotos. Nugludintu vilniečių žargonu atviru tonu kalbama apie depresiją, santykius, seksą ir akademinį pasaulį.

Virginija teigė, kad beveik 98 proc. skaitytojų klausia apie knygoje nutikusias istorijas ir gretina su autorės gyvenimu, tačiau ji tame nemato nieko blogo.

 

 

 

Jūratė Čerškutė ir Virginija Kulvinskaitė/Pauliaus Peleckio/„ŽMONĖS Foto“ nuotr.

„Pati pradėjau šį žaidimą pagrindinei vekėjai suteikusi savo vardą. Dažnai sulaukiu įvairių klausimų, pavyzdžiui, – „kaip tavo mama reagavo, kai aprašei jos tris santuokas?“. Žmonės ne visada atkiria tikrus faktus, bet manau, kad tai yra gerai, kadangi knyga juos įtikina. Rezultatą pasiekiau, aišku, vėliau turėjau sumokėti, aiškinant, kad mano tikslas nebuvo parašyti savo išpažintį", – sakė V. Kulvinskaitė.

Kultūrinę spaudą skaitantiesiems puikiai pažįstama literatūros kritikė Virginija Cibarauskė savo kūrybą publikuoja Virginijos Kulvinskaitės slapyvardžiu, todėl šįkart jai buvo užduotas klausimas apie perėjimą į kitą barikadų pusę.

„Esu įvardijama, kaip griežta literatūros kritikė, kuri staiga pradėjo rašyti. Iš tiesų pradėjau rašyti anksčiau nei kritikuoti, tačiau žmonės to nežinojo. Kadangi šiuo metu daugiau laiko skiriu pristatinėjant savo knygą nei kitų knygas, rašyti recenzijoms nebėra laiko. Dabar smagu skaityti, ką rašo apie mano knygą. Įdomūs ir blogi atsiliepimai, kadangi galiu pamatyti iš kokių dar perspektyvų gali pažvelgti skaitytojai“, – pasakojo knygos „Kai aš buvau malalietka“ autorė.