Knygos „Valgyk, melskis, mylėk“ autorė Elizabeth Gilbert – apie pomėgius, nesėkmes ir pašaukimą

Autorė drąsiai pasakoja apie visas savo kūrybines nesėkmes ir apie tai, kas jai suteikia jėgų kasdien rašyti.

Savo socialiniame tinkle ji dalijasi pasvarstymais apie tai, kuo skiriasi pomėgiai, darbas, pašaukimas ir... „viso gyvenimo reikalas“. Pateikiame jos mintis.

Žmonės dažnai painioja šitas sąvokas. Tačiau jos nesusijusios. Atkreipkite dėmesį, kad kiekviena sritis turi savo nuostabius tikslus. Aš jums papasakosiu, kokie tarp jų yra skirtumai ir kaip man tai padeda.

Pomėgis

Jau pats žodis užsimena apie tam tikrą užsiėmimo lengvumą ir atsipalaidavimą. Juk taip malonu kažkuo domėtis! Pamiršti apie viską ir užsiimti savo pomėgiu.

Jūs galite kažkuo susidomėti, pasinerti į tai visa galva, o po to mesti. Pomėgis neįsižeis. Mano šeimoje kiekvienas turėjo savo pomėgius: močiutė pynė kilimėlius, senelis darė papuošalus iš sidabrinių šaukštų. Prieš porą metų aš įrenginėjau sodą, dabar dainuoju ir kuriu paveikslus.

Pomėgį lengva atskirti pagal tai, kokią nuotaiką jis sukelia.

Pomėgį lengva atskirti pagal tai, kokią nuotaiką jis sukelia. Jus apima rami ir švelni nuotaika. Nėra jokių napoleoniškų ambicijų ir planų. Jums tiesiog patinka tuo užsiimti. Galite net užsidirbti pinigų iš savo pomėgio, bet nebūtina.

Pomėgiai reikalingi, kad mes atsimintume: gyvenime yra kažkas daugiau nei efektyvumas, pajamos ir asmeninis vystymasis.

Darbas

Galima gyventi be pomėgių, be darbo gyventi nepavyks. Jūs, aišku, galite pasirodyti esąs laimingas paveldėtojas ar turėti labai turtingus giminaičius, tačiau, mano nuomone, darbas vis tiek reikalingas. Jis suteikia pasitikėjimą savimi ir pasididžiavimą. Darbas rodo, kad jūs galite savimi pasirūpinti.

Aš visada turėjau darbą, kartais net ir du. Net po trečios knygos publikavimo aš nesilioviau dirbti. Nenorėjau įkvėpimui permesti atsakomybės mokėti už butą.

Daugybė kūrybiškų asmenybių priešinasi darbui. Su manim taip nenutiko. Darbas visada stiprino mane, suteikė pasitikėjimo ir laisvę. Man buvo malonu žinoti, kad galiu remtis į save. Man nereikės badauti net jeigu mūza mane paliks.

Darbas turi teisę nebūti įdomus. Dar daugiau – jis gali būti nuobodus. Nusibodęs. Nevertas jūsų intelektualaus lygio.

Darbas neturi maitinti jūsų sielos! Tikrai. Neturi. Aš pergyvenau daugybę darbų. Tai nesvarbu. Nebūtina mylėti savo darbą. Būtina ateiti į darbą ir daryti tai, kas reikalinga, dėmesingai ir pagarbiai. Be abejo, jeigu nuo darbo jus pykina, pakeiskite jį, tačiau neįkriskite į gilius filosofinius apmąstymus.

Darbas maitina jus ir jūsų šeimą, leidžia jums nusipirkti reikiamus daiktus, taupote kažkam svarbiam, mokate už butą. Sąrašas ilgas. Joks darbas nebus žeminantis, jeigu jis leidžia patenkinti fiziologinius poreikius. Mes gyvename materialiame pasaulyje.

Mane žudo faktas, kai žmonės randa gerus darbus ir juos meta, nes nemato juose prasmės. Net gėdina save, kad dirba tokį darbą. Liaukitės!

Jūs nesate tas pats, kas jūsų pareigos ir darbo vieta. Eikite į darbą, gaukite algą – o visą likusį gyvenimą gyvenkite, kaip jums patinka. Darbas tiesiogiai su gyvenimo prasme nesusijęs. Darbas nėra lygu gyvenimas. Tai labai svarbu suprasti, nes dar yra…

Pašaukimas

Tai visai kas kita! Darbą mes atliekame už pinigus, taškas. Pašaukimas – tai, ką kuriame visą gyvenimą, įdedame pastangų, energijos, aistros, kantrybės. Tai karjera plačiąja prasme. Tai kelias, kuriuo mes sąmoningai einame.

Pašaukimą maitina ambicijos, strategija, motyvacija. Pašaukimas – tai jūsų ryšys su pasauliu.

Nebūtina mylėti savo darbo. Tačiau jeigu jūs pasirinksite pašaukimą, reikės emocinio prieraišumo.

Pašaukimas yra tai, į ką reikia investuoti. Pašaukimą maitina ambicijos, strategija, motyvacija. Pašaukimas – tai jūsų ryšys su pasauliu.

Anksčiau aš turėjau darbus, o dabar suformulavau savo pašaukimą. Štai jis: autorė! Profesionali rašytoja. Dabar aš iš įvairių variantų renkuosi tai, kas mane labiausiai priartina prie pašaukimo. Ir aš atsiduodu tam.

Kaip rašytoja, aš kuriu santykius su leidėjais, laikausi nustatytų terminų, duodu interviu, sutinku viešai pasisakyti. Atkreipiu dėmesį į kritikų žodžius, kaip parduodamos knygos, kokie skaitytojų atsiliepimai. Tausojančiai ir su meile skiriu dėmesį pašaukimui, nes kitaip jis nuo manęs nusigręš.

Beje, visai galima išsiversti be pašaukimo. Nieko blogo tame, kad eisite į darbą ir mėgausitės pomėgiais, žinosite apie savo gyvenimo reikalą, tačiau neturėsite pašaukimo.

Pašaukimas – sąmoningas pasirinkimas. Jeigu jūs jį pasirinkote, reikės įdėti jėgų ir daryti poelgius. Kitaip kelias bus labai sunkus ir skausmingas.

Pašaukimas – svarbi mano gyvenimo dalis. Tačiau toli gražu ne pati svarbiausia. Todėl, kad dar yra…

Viso gyvenimo reikalas

Pašaukimas – viešas procesas. Tai jūsų ryšys su pasauliu. O štai gyvenimo reikalas – asmeninė tema. Tai ryšys su dievu, su visata, su kažkuo didesniu nei jūs. Tai širdies šauksmas. Jūsų paskirtis.

Pašaukimas priklauso nuo aplinkinių žmonių. Gyvenimo reikalas priklauso tik nuo jūsų. Galima pakeisti pašaukimą, tačiau negalima atsisakyti gyvenimo reikalo.

Rašymas buvo mano viso gyvenimo reikalu dar gerokai iki tol, kai aš pasirinkau pašaukimą tapti profesionalia rašytoja. Rašymas man vis tiek išliks viso gyvenimo reikalu, net kai mano knygų niekas neskaitys, o visos pasaulio leidyklos bankrutuos. Tai svarbus procesas ir aš jau seniai su savim susitariau, kad kiekvieną dieną kažkiek laiko aš skirsiu tam. Net jeigu iš to nieko neišeis.

Jeigu aš galvoju, kad rašymas – pašaukimas, man tampa svarbu, ką apie mane galvoja skaitytojai. Tačiau kai aš galvoju, kad rašymas – mano gyvenimo reikalas, tada man vienodai šviečia. Aš rašau todėl, kad to reikia asmeniškai man.

Gyvenimo reikalas gali neatnešti pinigų ir tuo pačiu būti labai prasmingas. Gyvenimo reikalas nesusijęs nei su karjera, nei su padėtimi, nei su ambicijomis. Daugybė žmonių bandė sukurti karjerą iš gyvenimo reikalo – ir sugriovė tą reikalą (prisiminkime, pavyzdžiui, Amy Winehouse).

Jeigu mano pašaukimas pradės sėlinti prie mano gyvenimo reikalo ir neigiamai jį veikti, aš mesiu pašaukimą ir susirasiu darbą. Tačiau neatsisakysiu viso gyvenimo reikalo.

Gyvenimo reikalas – daro mus gyvais. Tai viskas, kas suteikia mūsų gyvenimui prasmę. Santuoka, dėstymas, vaikų auginimas, rūpestis kitų sveikata, kaimynų priežiūra – visa tai ir dar daugiau gali įeiti į gyvenimo reikalą. Vienas mano draugas pakelia šiukšles gatvėje. Tame jis mato prasmę ir savo asmeninę naudą.

Prie gyvenimo reikalo atveda meilė (man patinka rašyti) arba neapykanta (daugelis ima savanoriauti socialinės pagalbos tarnybose, nes juos piktina sistema, kuri turėtų rūpintis vargšais). Neverta laukti gyvenimo reikalo. Jis mėgsta dėmesingumą. Kas verčia jus jaustis iš tikrųjų gyvu?

Gyvenimo reikalas – daro mus gyvais. Tai viskas, kas suteikia mūsų gyvenimui prasmę.

Kai kalbame apie gyvenimo reikalą, tingėjimui ir nusivylimui čia nėra vietos. Negalima to patraukti į šalį. Kuo geriau jūs jį suprantate, tuo sunkiau likti nuošaly.

Galima pasirinkti pomėgį, darbą, pašaukimą, tačiau negalima pasirinkti gyvenimo reikalo. Galima tik išsiaiškinti, kas tai.

Galima jį vertinti, galima jo gėdytis. Galima giedoti jam ditirambus ar apsimesti, kad jo nėra. Tačiau jeigu jūs gerbiate ir mylite savo tikslą, gyvenimas prisipildo džiaugsmo ir prasmės. O jūs tampate stipresni ir drąsesni.

Kaip surasti savo viso gyvenimo reikalą? Išgirskite save, įsiklausykite į savo reakcijas. Emocijas. Širdį ir sielą.

Nesustokite tuo momentu, kai susirasite darbą. Papildomai galite rasti žymiai daugiau.