Ko negalima daryti už vaikus?
Visi tėvai savo mažyliui trokšta paties geriausio: apsaugoti, padėti, apgaubti šiluma ir meile. Tačiau kartais per didelis rūpestis gali padaryti ir meškos paslaugą...
Nuolatinė priežiūra ir kontrolė mažylius pradeda slėgti, jiems trūksta savarankiškumo ir laisvės. O jei tėvai dar skuba atlikti už juos bet kokį darbelį, pašalinti menkiausias kliūtis iš jų kelio, ilgainiui vaikai visiškai išlempa: nebemoka pakovoti už save, priimti reikiamų sprendimų ir pan. Tokie mažyliai, vos susidūrę su kliūtimis, puola į neviltį, nuleidžia rankas ir pasyviai laukia, kol ateis rūpestingoji mamytė ir viską sutvarkys. Be to, tokie vaikai neretai, net ir perkopę pilnametystės slenkstį, nesupranta, kad laikas pagaliau nutraukti bambagyslę ir patiems imtis atsakomybės už savo gyvenimą. Taigi, ką geriau patiems vaikams leisti atlikti nuo pat mažumės?
Nekalbėkite už savo vaiką
Greičiausiai teko pakliūti į situaciją, kai jūsų vaikas, papuolęs į naują kompaniją, susigėdo, tapo drovus. Tokiu atveju nereikėtų kišti savo trigrašio ir garsiai komentuoti mažylio elgesio, kad „jis pasijuto nejaukiai“. Išties tokios situacijos mažyliui tik į naudą: jis pradės suprasti, kad reikia mokytis bendrauti ir komunikuoti su aplinkiniais žmonėmis. Tokie įgūdžiai vėliau pravers bet kokioje situacijoje, be to, vaikas ims labiau pasitikėti savimi. Išimtį galite padaryti tik tada, jeigu matote, kad situacija tampa nevaldoma: kyla konfliktų, pykčių, reikia aiškintis santykius. Jei vaikas nemoka apginti savęs ir nežino, kaip elgtis konfliktinėje situacijoje, padėkite jam, tik vėliau paaiškinkite, ką reikėtų daryti kilus panašiems nesklandumams. Trumpai tariant, siekite ne kalbėti už vaiką, o padėti jam lavinti savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi.
Neruoškite už vaiką pamokų
Kartais tėvai, norėdami sutaupyti laiko ar tiesiog nemokėdami paaiškinti, paima ir patys už vaiką paruošia namų užduotis. Viena yra padėti mažyliui geriau mokytis, paaiškinti, ko jis nesupranta, kad tobulėtų, o kita – atlikti už jį darbus. Gerai pagalvokite, kokį pavyzdį atžalai rodote? Net neabejokite, kad ilgainiui jam ims atrodyti, jog normalu, kai tėvai sėdi palinkę prie jų pamokų. Prie gero greitai priprantama! Leiskite vaikui tobulėti, tegul pratinasi įveikti sunkumus – juk tai jam pravers ateityje. Be to, mažylis galės savimi didžiuotis, kad išmoko naują ir sunkų dalyką, patobulėjo. Išvada: neslopinkite vaiko noro mokytis, o padėkite jam lavėti.
Nerinkite vaikui draugų
Nurodydami, su kuo vaikui geriau draugauti, o ko laikytis atokiau, galite sukelti didžiulį jo pasipiktinimą! Žinoma, nė vienas iš tėvų nenori, kad mažylis susidėtų su netinkama kompanija... Kol jis mažiukas, tėvai patys gali rinkti, su kuo jam bendrauti, tačiau vėliau tenka tolerantiškai duoti laisvę. Skiepydami vaikui vertybes, ir taip galite pasiekti, kad vaikas rinktųsi išsilavinusius, protingus ir komunikabilius draugus, kurie jam padės tobulėti. Nebūtinai draugai turi būti panašūs į jūsų atažalą ar tokie, kokių jūs trokštate. Juk skirtingi žmonės ir interesai kaip tik padeda mokytis surasti bendrą kalbą, tapti savarankiškam ir komunikabiliam. Taigi – rodykite mažyliui teisingą kelio kryptį.
Nenurodinėkite, kokius pomėgius rinktis
Daugelis tėvų nė nejaučia, kaip vaikams nejučia ima piršti užsiėmimus, apie kokius patys svajojo vaikystėje, bet taip nieko ir nepasiekė toje srityje. Tarkime, mama, kuri troško būti neprilygstama balerina, tempia už rankos dukrelę į baleto mokyklą, nors ji visai netrokšta šokti, o mieliau piešia ar lipdo. Arba tėtis, kažkada futbolo aikštėje pats su įkarščiu spardęs kamuolį, su didžiausiu įkarščiu ragina sūnų lankyti treniruotes, nors berniukas veržiasi į jaunųjų kompiuterininkų būrelį. Jei iš tiesų vaikui linkite gera ir trokštate, kad jis atrastų savo gyvenimo kelią ir būtų jame laimingas, įsisąmoninkite, kad jūsų atžala – ne jūsų kopija. Į šį pasaulį jis atėjo ne tam, kad realizuotų neįgyvendintas jūsų svajones. Taigi nekliudykite jam eiti savo keliu, leiskite rinktis, o jei reikia – paskatinkite, patarkite, bet jokiu būdu ne primygtinai.