Kobaltas: požemių goblinai ir vertingas metalas šiukšliadėžėje
Sunkųjį metalą kobaltą galime vertinti dvejopai. Viena vertus, dėl unikalių savybių jis plačiai naudojamas įvairiose srityse – nuo meno iki medicinos, nuo telefonų iki elektromobilių. Kita vertus, netinkamai tvarkomas kobaltas tampa kenksmingas ir aplinkai, ir žmogui.
Koboldai – kalnakasių baimė
Šimtmečius kobalto junginiai buvo naudojami kaip pigmentai, suteikiantys sodrią mėlyną spalvą. Senovės persai, egiptiečiai ir kinai kobaltu dažė stiklo karoliukus, keramiką ir glazūrą. Tiesa, žmonės ilgai nežinojo, kad šią spalvą suteikia būtent kobaltas. Manyta, kad mėlyną atspalvį lemia bismutas – vienas tuo metu žinomų metalų.
„Galima sakyti, kad oficiali kobalto istorija prasidėjo viduramžių Europos kasyklose. Tais laikais tikras vokiečių kalnakasių prakeiksmas buvo koboldai“, – pasakoja Lietuvos geologijos tarnybos specialistai.
Legendose šios goblinus primenančios būtybės gyveno požemiuose, krėtė išdaigas, slėpė rūdas, sukeldavo griūtis ir nuodydavo kalnakasius. Kai rasdavo į sidabro rūdą panašios medžiagos, bet išgauti sidabro nepavykdavo, kalnakasiai manydavo, kad čia pasidarbavo koboldai.
Iš šių būtybių kilo ir cheminio elemento kobalto pavadinimas. XVII a. vokiečių kalnakasiai tokią „negerą“ rūdą vadino koboldų rūda. Vėliau mokslininkai nustatė, kad joje slypi naujas cheminis elementas, ir pavadino jį kobaltu.
Nuo kobalto mėlynos iki baterijų
Šiandien kobalto savybės gerai žinomos, o panaudojimo sritys labai plačios. Kobaltas – svarbi kai kurių ličio jonų baterijų, naudojamų telefonuose, kompiuteriuose, elektriniuose paspirtukuose ir elektromobiliuose, sudedamoji dalis.
Kobalto turintys superlydiniai naudojami aviacijos ir kosmoso pramonėje, turbinų ir reaktyvinių variklių gamyboje, nes jie atsparūs aukštai temperatūrai ir dilimui. Kobaltas naudojamas ir kaip katalizatorius naftos perdirbimo bei chemijos pramonėje.
Kobaltas turi ir meniškąją pusę. Kobalto oksidas suteikia stiklui ir keramikai sodrią mėlyną spalvą. Kobalto mėlyną pamėgo garsūs dailininkai – ją naudojo Vincentas van Goghas, Pierre’as-Auguste’as Renoiras ir kiti menininkai.
Dar viena svarbi sritis – medicina. Radioaktyvusis kobalto-60 izotopas naudojamas vėžiui gydyti, taip pat medicinos įrangai sterilizuoti.
Kobaltas būtinas ir gyvybei: vitaminas B12, svarbus nervų sistemos veiklai ir kraujo formavimuisi, savo molekulėje turi kobalto atomą. Žmonės šio vitamino gauna iš gyvūninės kilmės produktų – kiaušinių, žuvies, mėsos, pieno produktų. Atrajojantys gyvūnai, pavyzdžiui, karvės, avys, ožkos ar elniai, gauna kobalto iš augalų, o jų skrandžio bakterijos padeda paversti jį vitaminu B12.
Kai vertingas metalas tampa tarša
Vis dėlto senieji kalnakasiai koboldų (dabar sakytume – kobalto junginių) bijojo ne be reikalo. Nors mažais kiekiais kobaltas būtinas, per didelis jo kiekis organizme gali būti žalingas. Ne mažiau svarbus ir poveikis aplinkai.
„Jei kobalto turinčios atliekos – baterijos, akumuliatoriai, elektronikos prietaisai – patenka į mišrias komunalines atliekas, o vėliau į netinkamai tvarkomą sąvartyną ar aplinką, metalai gali patekti į dirvožemį ir vandenį“, – primena LGT specialistai.
Sunkieji metalai neišnyksta taip, kaip suyra maisto atliekos ar popierius. Jie gali ilgai išlikti aplinkoje, kauptis grunte, patekti į augalus, vandenį ir gyvuosius organizmus.
Kobalto istorija šiandien turi labai praktišką pamoką. Tai, kas prasidėjo požemiuose kaip pasakojimas apie koboldus, dabar tęsiasi mūsų namuose, stalčiuose ir šiukšliadėžėse.
Nebeveikiantis telefonas ar kompiuteris, išsikrovusi baterija ar elektrinio paspirtuko akumuliatorius nėra paprastos šiukšlės. Kad sumažintume taršos kobaltu ir kitais sunkiaisiais metalais riziką:
- visų rūšių baterijas atiduokime į specialias baterijų surinkimo vietas;
- seną elektroniką pristatykime į elektronikos atliekų surinkimo punktus;
- automobilių ir kitų transporto priemonių akumuliatorius perduokime specializuotoms surinkimo vietoms;
- nelaikykime senų baterijų, akumuliatorių ir elektronikos atliekų garažuose, sandėliukuose ar kieme.
Projektas „Informavimas apie aplinkos taršos prevenciją ir kontrolę“
Projekto partneriai: Aplinkos apsaugos departamentas, Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvos geologijos tarnyba
Projekto vykdytoja – Aplinkos projektų valdymo agentūra
Projektas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis
