Praėjus metams po Kobe Bryanto mirties, jautrūs LeBrono Jameso žodžiai: „Legendos niekada nemiršta“
„Kad laikas gydo žaizdas – tik posakis“, – tarė LeBronas Jamesas po praėjusį šeštadienį vykusių Los Andželo „Lakers“ ir Čikago „Bulls“ varžybų. Pergalę su kolegomis iškovojusi superžvaigždė taip atsakė į klausimą apie amžiams nutrūkusį ryšį su draugu Kobe Bryantu. Jam su dukra Gianna tragiškai žuvus prieš vienerius metus, artimieji ir visa „Lakers“ organizacija negali atsigauti iki šiol.
„Lakers“ be Kobe niekada nebebus tokie pat
Net kelis kartus per praėjusį sezoną „Lakers“ komanda atidavė pagarbą savo vienam iš geriausių kada nors turėtų žaidėjų. Per atkrintamąsias varžybas, o vėliau ir per NBA finalines kovas „Lakers“ komanda puošėši „Black Mamba“ marškinėliais. Kobe Bryantas kadaise pats sau įdėjo vienos nuodingiausių gyvačių, juodosios mambos, pravardę.
„Lakers“ namuose, „Staples Center“ arenoje, apie legendinį žaidėją primena ir du garbingoje vietoje esantys numeriai – 8 ir 24 – su jais Bryantas žaidė per 20 metų trukusią savo „Lakers“ karjerą.
„Kokia baisi bei tragiška buvo ir vis dar yra mums visiems, susijusiems su Kobe, jo mirtis. Kiekvienas turi savo gedėjimo procesą“, – sakė LeBronas Jamesas.
„Mes galime prisiminti jį dėvėdami marškinėliius sezono metu, turime daug vaikinų, avinčių jo kurtais batais ir net tada, kai žaidžiame „Staples Center“ arenoje, visi žiūrovai mato tuos Kobe paženklintus numerius. Šiame pasaulyje miršta daugybė dalykų, tačiau legendos niekada nemiršta, ir jis yra būtent toks. Taigi, visa, ką darome – skirta jo atminimui“, – kalbėjo L.Jamesas.
Tėtis, pavyzdys, superherojus
Daugeliui, įskaitant Hjustono „Rockets“ centrą DeMarcusą Cousinsą, Kobe Bryantas buvo superherojus. Kai kuriems, pavyzdžiui, „Rockets“ gynėjui Victorui Oladipo – mokytojas. Kitiems – tėtis, mylimas draugas. Mažai tokių, kurių nepalietė krepšinio profesionalo netektis.
„Žmonės niekuomet nepamirš Kobe vardo, jis liks gyvas. Visi suprantame, koks didžiulis jo indėlis yra į krepšinį ir koks svarbus jis buvo už krepšinio aikštelės ribų“, – kalbėjo krepšininkas Johnas Wallas.
Kobe garbino kino žvaigždės, tapti bičiuliais ar bent jau paspausti ranką bei pažiūrėti rungtynes siekė ir Holivudo elitas.
Pats Kobe 2016-aisiais tapo pirmuoju krepšininku, pelniusiu prestižinį Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimą. Kobe „Oskaras“ įteiktas už bendrą darbą drauge su animatoriumi Glenu Keane prie trumpametražio animacinio filmo „Dear Basketball“. Animacinis filmas „Dear Basketball“ buvo sukurtas remiantis K.Bryanto laišku, kuris buvo išspausdintas „Players Tribune“ 2015-aisiais. Šiuo laišku legendinis krepšininkas pranešė apie karjeros pabaigą, nes jo kūnas nebeatlaiko įtempto grafiko. Prie „Undinėlės“, „Aladino“ ir „Gražuolės ir pabaisos“ sukūrimo prisidėjęs G.Keane sukūrė ranka pieštą animacinį filmą, kurio pagrindinis veikėjas – K.Bryantas.
2016-aisiais profesionalią karjerą baigęs Kobe per įsimintiną karjeros dvidešimtmetį du kartus tapo olimpiniu čempionu, penkis kartus nugalėjo NBA lygoje, Kobe sąskaitoje – ir antras rezultatyviausias individualus pasirodymas NBA istorijoje. 2006 metais varžybose su Toronto „Raptors“ jis pelnė 81 tašką. 2016-ųjų balandį amerikietis sužaidė paskutines savo rungtynes, kuriose pelnė 60 taškų. Iš viso per savo karjerą Kobė sumetė 33 583 taškus.
M.Jordanui – tarsi mažasis brolis
K.Bryantas ne kartą minėjo, kad daug dirbti ir treniruotis jį įkvėpė legendinis Michaelas Jordanas. Šis žaidėjas dar jaunystėje inspiravo Kobe. Nuo ryto iki vakaro K.Bryantas plušėjo sporto salėje, nė karto nenukrypo į šalį nuo savo tikslo, yra sakęs, jog dažnai jis analizuodavo M.Jordano žaidimą.
Vos jam tragiškai žuvus, kolega M.Jordanas nesulaikė ašarų. Jo skambūs žodžiai įsiminė ilgam.
„Kobe Bryantas man buvo taip pat įkvėpimas. Jis norėjo būti geriausias krepšinio žaidėjas, o aš norėjau jam būti geriausias didysis brolis, koks tik galėjau. Mes kalbėdavome apie viską. Jis stengėsi būti geru žmogumi. Sakiau žmonai, kad nenoriu apsiverkti, nes vėliau į save tokį žiūrėti negalėsiu tris ar ketverius metus, bet štai ką Kobe Bryantas man daro... neabejoju, kad jo žmona Vanessa ir kiti gali pasakyti, kaip jis mokėjo paliesti, įkvėpti. Net jei kartais ir būdavo it tikra rakštis, tu negalėjai jo nemylėti.
Kai mirė Kobe – mirė dalis manęs. Dalis jūsų mirė taip pat – kitaip čia nebūtumėte. Pažadu, kad nuo šios dienos aš gyvensiu prisimindamas, kad turėjau mažąjį brolį, kuriam stengiausi padėti kiekvieną dieną. Ilsėkis ramybėje, mažasis brolau“, – su skausmu ir humoru tada kalbėjo krepšinio legenda.
Nuo to laiko, kai buvo ištarti šie žodžiai, praėjo beveik metai. M.Jordanas taip pat, kaip taikliai mėtė į krepšį, parinko taiklią ir atsisveikinimo kalbą. Ne tik jam, bet ir daugumai kitų Kobe buvo tarsi brolis, kuris skatino nesustoti, įkvėpė ir žavėjo savo aistra krepšiniui.
+19