Atlanto vandenyną įveikusio lietuvio Aurimo Valujavičiaus kelionė neapsiėjo be nesusipratimų. Jau pasiekęs JAV krantus irkluotojas turėjo dreifuoti vandenyje, kol bus sutvarkyti formalumai, leidę jam pasiekti uostą. Lietuvos ambasadorė JAV Audra Plepytė pasakoja, kodėl A.Valujavičius užtruko išlipti į krantą.
Keletą mėnesių svajonės ir finišo link per Atlanto vandenyną irklavęs kaunietis Aurimas Valujavičius šią savaitę pasiekė JAV krantus.
Tuo metu į įstoriją pateksiančiu žygdarbiu pasidžiaugė Lietuvos ambasada Vašingtone.
Vis dėlto, netrukus šio įrašo komentaruose Lietuvos ambasada, remdamasi A.Valujavičiaus paskelbta informacija, pranešė, kad finišo dar teks palaukti.
Naktį irkluotojui prireikė dreifuoti šalia uosto, tačiau vėliau jis sėkmingai išlipo į krantą stebint gausiai susirinkusiems Amerikos lietuviams.
Tai tikras žygdarbis ir nuostabu, ką žmogaus ryžtas, valia, jėga gali pasiekti. Toks sujungimas dviejų kontinentų, dviejų šalių. Šitas žygdarbis tikrai nusipelnė Dariaus ir Girėno žygdarbio
„Tai tikras žygdarbis“
Lietuvos ambasadorė Vašingtone Audra Plepytė 15min teigė, kad A.Valujavičiaus kelionė per Atlantą neabejotinai yra žygdarbis ir simboliškas Lietuvos ir JAV sujungimas.
„Tai tikras žygdarbis ir nuostabu, ką žmogaus ryžtas, valia, jėga gali pasiekti. Toks sujungimas dviejų kontinentų, dviejų šalių. Šitas žygdarbis tikrai nusipelnė Dariaus ir Girėno žygdarbio“, – kalbėjo diplomatė.
„Nuostabu, labai džiaugiamės ir nuolat sekėme kelionę“, – pridūrė ji.
Jos teigimu, diplomatai irkluotojo laukė ir Majamyje, tačiau atidėjus sutikimą jie turėjo išvykti.
„Aš pati norėjau, bet buvo suplanuotas kitas mano vykimas į Nebraską, į susitikimą su bendruomenėmis ir kongresmenais, bet jeigu atvirai, tai buvo diplomatų, kurie buvo Floridoje ir labai laukė, bet kadangi atvykimo laikas pasikeitė, jie turėjo grįžti“, – pasakojo A.Plepytė.
Buvo diplomatų, kurie buvo Floridoje ir labai laukė, bet kadangi atvykimo laikas pasikeitė, jie turėjo grįžti.
Vis dėlto, Lietuvos ambasadorė JAV pakvietė A.Valujavičių atvykti į Vašingtoną.
„Mes jau pakvietėme jį atvykti į Vašingtoną, į ambasadą. Būtų džiugu, jeigu jis galėtų atvykti“, – teigė Lietuvos diplomatė.
Mus tas irgi nustebino, nes, kiek šnekėjome su bendruomene, kreipėmės į organizatorius, mums nebuvo jokių indikacijų, kad gali būti kažkokių trukdžių
Nustebino ir diplomatus
Paklausta, ar Lietuvos diplomatams žinomos aplinkybės, kodėl A.Valujavičius kurį laiką negalėjo patekti į JAV uostą, A.Plepytė tvirtino, jog tai nustebino ir juos.
„Mus tas irgi nustebino, nes, kiek šnekėjome su bendruomene, kreipėmės į organizatorius, mums nebuvo jokių indikacijų, kad gali būti kažkokių trukdžių“, – sakė Lietuvos diplomatė.
Vėliau ji teigė, kad pavyko išsiaiškinti, dėl ko taip nutiko.
„Srovė nunešė į šiaurę, tad reikėjo operatyviai rasti kitą uostą, gauti leidimus į jį įplaukti, kas užtruko“, – pasakojo A.Plepytė.
Šiuos leidimus atskirai išduoda pats uostas, tokie leidimai reikalingi bet kokiam įplaukiančiam laivui, valčiai ar jachtai.
Ji pabrėžė, kad su prašymu padėti A.Valujavičius ar jo komanda į ambasadą nesikreipė.
Pirmas lietuvis
A.Valujavičius, išplaukęs Ispanijoje, Atlantą perplaukė valtimi, kurią pakrikštijo „Lituanicos“ vardu.
Jis tapo pirmuoju lietuviu, valtimi perplaukusiu Europą ir Šiaurės Ameriką skiriantį vandenyną.
„Lituanicos“ vardu buvo pavadintas monoplanas „Bellanca CH300 Pacemaker“, kuriuo 1933 metais Steponas Darius ir Stasys Girėnas perskrido Atlantą.
Lakūnai iš Niujorko turėjo pasiekti Kauną, tačiau netikėtai sudužo ir žuvo Lenkijoje.