Kodėl ir kada reikia slopinti arba gydyti menopauzės simptomus?

Gydytoja, kodėl vienoms moterims menopauzė prasideda vos sulaukus trisdešimties, o kitoms tik artėjant šešiasdešimtmečiui?

Menopauzė tai – natūralus reiškinys moters gyvenime, sąlygotas senkančios kiaušidžių funkcijos. Tiesa kai kurių veiksnių lemiančių menopauzės laiką ar simptomų stiprumą mes negalime įtakoti. Pavyzdžiui etniškumas – lotynų amerikietėms menopauzė prasideda gerokai anksčiau, rytų moterims – kinietėms, japonėms – žymiai vėliau negu europietėms.

Svarbūs genetiniai veiksniai, taip pat priartinti menopauzę gali ir ginekologinės ligos bei operacijos, rūkymas, netinkamas gyvenimo būdas, stresas, hipodinamija, nesveika mityba. Vidutiniškai, pagal statistiką, menopauzė moteriai prasideda apie 52 gyvenimo metus.

Jei vėliau baigiasi moters menstruacijos, tai taip pat nėra gerai, nes kuo ilgiau kiaušidės funkcionuoja ir kuo ilgiau gamina lytinius hormonus, tuo labiau didėja nuo lytinių hormonų priklausomų, pavyzdžiui, krūtų, kiaušidžių, gimdos gleivinės, onkologinių ligų rizika. Mes ginekologai sakome, kad viskas gerai, kas prasideda ir baigiasi laiku.

Kokie požymiai išduoda artėjančią menopauzę?

Ankstyvieji menopauzės simptomai dažniausiai pasireiškia 3-4 m. anksčiau, nei išnyksta mėnesinės. Laikotarpis nuo jų atsiradimo iki mėnesinių išnykimo vadinamas perimenopauze.

Fiziologiniai perimenopauzės požymiai: pirmiausia nereguliarios menstruacijos, vėliau atsiranda vazomotoriniai simptomai – karščio bangos, prakaitavimas, dažnas širdies plakimas, kraujospūdžio svyravimai, galvos svaigimas bei psichoemociniai sutrikimai – jautrumas, nuotaikų kaita, miego sutrikimas.

Ką moteris turėtų daryti pajutus pirmuosius menopauzės simptomus?

Nereikia nei panikuoti, nei išsigąsti, nes tai – ne perkūnas iš giedro dangaus. Perimenopauzę reikia priimti kaip neišvengiamą savo gyvenimo etapą, nes tai yra natūralus moters organizmo procesas. Tiesiog reikia žinoti, kad kiekvienas moters gyvenimo periodas turi savų trūkumų.

Norint, kad jaunystėje mergaitės neišsigąstų pirmųjų mėnesinių, apie jas turi būti informuotos iš anksto, lygiai taip ir brandžiame amžiuje: moteris turi žinoti, kokie galimi pirmieji menopauzės simptomai ir juos priimti kaip natūralų gyvenimo reiškinį. Tikrai labai retai kuri moteris išvengia menopauzės simptomų. Klausimas tik, ar tie simptomai trikdo jos gyvenimo kokybę ir, ar reikia su jais kažką daryti.

Kada reikia gydyti arba slopinti menopauzės simptomus?

Menopauzės simptomus gydyti arba slopinti būtina, kai jie yra vidutiniškai arba stipriai išreikšti, gydyti galima ir reikia visada, kai jie blogina moters gyvenimo kokybę nesvarbu kokio stiprumo jie būtų.

Reikia žinoti, kad gydyti menopauzės simptomus reikia ne tik dėl to, kad pagerėtų moters gyvenimo kokybė, bet ir dėl to, kad įrodytas ryšys tarp ankstyvųjų moters menopauzės simptomų ir vėlyvųjų menopauzės simptomų stiprumo. Ką tai reiškia?

Tai reiškia, kuo stipresni ankstyvieji menopauzės simptomai, tuo didesnė tikimybė moteriai susirgti įvairiomis širdies ligomis, osteoporoze ar Alzheimerio liga. Atlikti tyrimai rodo, kad sumažindami ankstyvosios menopauzės simptomus, galime sumažinti ir vėlyvųjų menopauzės simptomų riziką.

Rinkoje šiuo metu siūloma pačių įvairiausių priemonių/preparatų, kurie gali atitolinti ankstyvą menopauzę arba sumažinti jau prasidėjusios menopauzės simptomus. Kaip moterims nepasiklysti ir išsirinkti tinkamiausius?

Tinkamiausios priemonės pasirinkimą, lemia tikrai ne vienas, o keletas veiksnių. Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į simptomus: kokie simptomai pasireiškė moteriai, nes vienus simptomus galime įveikti vienomis priemonėmis, kitus – kitomis.

Antra, simptomų išreikštumas ir jų stiprumas. Gydymo paskyrimas gali priklausyti ir nuo to, kaip dažnai ir kaip stipriai tie simptomai pasireiškia. Ir trečias labai svarbus kriterijus yra moters sveikata, nes būtent sveikata suteikia galimybę arba ne, gydyti moterį viena arba kita priemone.

Kadangi nėra vaisto, kuris neturėtų šalutinio poveikio, menopauzės simptomų gydymas skiriamas tik atsižvelgiant į moters sveikatą: kokių šalutinių ligų ji turi. Kitas labai svarbus kriterijus – pačios moters įsitikinimai. Vienos nori kuo efektyvesnių vaistų, kitos – kuo natūraliau slopinti šiuos simptomus ir, jei tik įmanoma, atsisakyti bet kokių vaistų.

Kai kurios moterys gal ir nori vaistų, bet negali jų vartoti dėl įvairių ligų. Ir paskutinis veiksnys, kuris lemia gydymo priemonės pasirinkimą yra specialisto, pas kurią lankosi moteris požiūris, žinios ir asmeninės nuostatos. Pačioms moterims labai sunku išsirinkti vaistus, tačiau jos turi žinoti, kad pats efektyviausias, ypač ankstyvųjų menopauzės simptomų gydymo būdas yra menopauzinė hormonų terapija.

Kiek kontraversiškų nuomonių bebūtų, kiek tai sukeltų baimių dėl galimų šalutinių reiškinių, vis tiek tai yra pats efektyviausias menopauzės simptomų gydymo būdas. Pirmiausia reikia žinoti, kad ši priemonė efektyviausia, tačiau ji tinka moteriai ar ne, gali įvertinti ir pasakyti tik gydytojas.

Toms moterims, kurios nenori arba negali naudoti menopauzinės hormonų terapijos, gali būti siūlomi nehormoniniai, tačiau taip pat receptiniai vaistai (antidepresantai, antiepilepsiniai ar antihipertenziniai vaistai), kurie taip pat efektyviai mažina ankstyvuosius menopauzės simptomus tokius, kaip karščio pylimas ir prakaitavimas. Ir trečia grupė tai – papildai ir vitaminai.

Ką reikia žinoti, renkantis maisto papildus, menopauzės požymiams mažinti?

Renkantis papildus, svarbiausia – preparatų sudėtis, nes į vienų – įeina tik vienas ar kitas fitoestrogenas, o į kitų – daugiau biologiškai aktyvių augalinių medžiagų, įvairūs vitaminai, mikroelementai, probiotikai. Iš fitoestrogenų, vieni efektyviausių – sojų izoflavonai.

Bet, reikia žinoti, kad ir koks geras preparatas būtų, kad jis veiktų, žarnynas turi būti sveikas. Sojų izoflavonai papilduose kaip ir augaluose yra neaktyvios formos. Veikliais metabolitais jie virsta tik sveikame žmogaus žarnyne. Žarnyno bakterijos gamina fermentus, kurie paverčia tuos preparatus aktyviais ir tik tada per žarnyną organizmas gali juos įsisavinti.

Tačiau, jei žmogus turi žarnyno problemų, vartoja antibiotikus, ar dėl kokių nors kitų priežasčių jo organizme yra sumažėjęs gerųjų bakterijų kiekis, jis gali kiek nori gerti tų preparatų – jie kaip atėjo, taip ir išeis neįsisavinti. Todėl labai svarbu rūpintis žarnyno veikla ir nepamiršti vartoti gerąsias bakterijasi.

Svarbu paminėti, kad rinkoje jau yra preparatas, į kurio sudėtį įeina sporas formuojančių pieno rūgšties bakterijų pagerinančių fitoestrogenų įsisavinimą. Kol kas „Estromineral Serena Plus“ yra vienintelis maisto papildas gerai savijautai menopauzės metu, į kurio sudėtį įeina probiotikų, kurių svarba geresniam įsisavinimui įrodyta.