Mokslas savo atradimais stebina ne tik medicinos ar technologijų srityse, jo sukurtų naujovių pilna ir maisto pramonėje, taigi ir ant kasdienio mūsų stalo. Be to, naujausi mokslo atradimai aukštyn kojomis apverčia kai kurias iki šiol vyravusias nuostatas apie maisto produktus. Viena tokių nuostatų – požiūris į margariną.
Maisto gamintojai stengiasi atsižvelgti į vis didėjantį visuomenės dėmesį sveikesniam maistui, gyvensenai, mitybos įpročiams. Nesiliaujančios diskusijos apie tai, kaip mityboje mažinti sveikatai kenkiančių riebalų kiekį, paskatino mokslininkus peržiūrėti, iš ko ir kaip daromas margarinas. Naujausios technologijos leido taip pakeisti visą margarino gamybos procesą, kad šis produktas tapo vienu iš pirmojo pasirinkimo produktų, tinkančių sveikesnei mitybai.
Mat vis dažniau girdime mitybos specialistų ir medikų raginimus vartoti kuo mažiau gyvulinių riebalų ir keisti juos augalinės kilmės riebalais. Margarinas – viena iš tokių alternatyvų. Juk nedaug kas iš mūsų norės valgyti sausą košę!
Šiandien margariną gamina kitaip
Per paskutinius dešimtmečius medikai ir mitybos specialistai pakeitė savo nuomonę apie margariną. Viena pagrindinių priežasčių – iš esmės pakeistas margarino gamybos būdas.
Margariną vartoti vietoj gyvulinių riebalų pataria garsiausios pasaulio sveikatos organizacijos. Kas atsitiko Vakarų pasauliui, kad taip drąsiai rekomenduoja fabrike gaminamus riebalus, kai visas pasaulis juda natūralumo link? Ogi visiškai pasikeitusios margarino gamybos technologijos leidžia margarino gamintojams, taigi ir medikams, teigti, kad valgydami margariną žmonės gauna daugiau augalinių riebalų ir riebalų rūgščių, taip būtinų mūsų sveikatai.
Kaip žinia, margarino gamyboje naudojami augaliniai riebalai ir aliejai, o jie dažniausiai yra skysti. Tam, kad būtų išgauta kietesnė konsistencija ir margariną galima būtų tepti, anksčiau aliejai būdavo pakaitinami. Tiesa, tokiu būdu susidarydavo ir sveikatai nepalankūs transriebalai. Būtent dėl jų ir dabar patariama nekepti maisto keletą kartų tame pačiame aliejuje arba ilgai neskrudinti riebaluose. Mokslininkai įrodė, kad transriebalai didina cholesterolio kiekį kraujyje, o tai lemia širdies ir kraujagyslių ligas.
Margarinas gaminamas iš natūralių aliejų
Prieš porą dešimtmečių maisto pramonė ėmėsi diegti naują mokslo atradimą. Pasirodo, aliejuje esančius riebalus sukietinus ne iš dalies, o visiškai, transriebalai nesusidaro. Tai galima padaryti aliejų ne kaitinant, o šaldant. Todėl nuo 1996 metų maisto gamybos lyderiai pakeitė margarino gamybos procesą ir tokiu būdu eliminavo transriebalus iš margarino.
Šiandien margarinas gaminamas maišant ir šaldant augalinius riebalus ir aliejus, pieno proteinus, vitaminus, skonio priedus, vandenį, citrinos rūgštį ir druską. Atskirai paėmus, visus šiuos produktus turime namie ir naudojame virtuvėje. Margarino gamintojai tik sumaišo juos sveikatai saugiu būdu ir, išgavę kietesnę konsistenciją, supakuoja jau kaip tepamus riebalus.
Beje, internete esama nemažai vaizdo medžiagos ir receptų, kaip galima margariną iš tų pačių natūralių medžiagų pasigaminti ir namuose. Jokių cheminių paslapčių ir specialių gamybos metodų! Panašiai ir majonezą galima susiplakti namų sąlygomis, o kai kas ir duoną namų orkaitėje kepa. Tik ar turime tam tiek laiko? Juk šiandien ir sviestą, ir sūrį, ir margariną, duoną ar varškę gamina maisto pramonės įmonės, o mes įsigyjame juos parduotuvėse. Tačiau dėl to produktai netampa mažiau natūralūs.
Augaliniai riebalai yra sveikesni
Kodėl medikai rekomenduoja gyvulinius taukus keisti augaliniais, taigi dažniau rinktis margariną? Ogi todėl, kad kokybiški margarinai šiandien gaminami iš geriausių aliejų mišinio. Būtent aliejai užtikrina, kad margarinuose yra didesnis polinesočiųjų (omega-3 ir omega-6) rūgščių kiekis. Šios rūgštys labai svarbios žmogaus sveikatai, ir jas būtina gauti su maistu, nes organizmas pats šių medžiagų nepasigamina.
Omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštys svarbios smegenų aktyvumui. Be to, pabrėžiama šių rūgščių svarba širdies ir kraujagyslių sveikatai – šios rūgštys reguliuoja kraujo klampumą ir krešumą, taigi turi įtakos ir kraujospūdžiui. Žmonėms, turintiems padidintą cholesterolį, taip pat reikėtų įvertinti, ar su maistu gaunamas pakankamas kiekis omega-3 ir omega-6 rūgščių.
Beje, šios polinesočiosios riebalų rūgštys turi įtakos ir mūsų grožiui – dėl jų trūkumo nukenčia oda, ir išorinės kosmetikos priemonės neišgali šio trūkumo kompensuoti.
Dalis žmonių, stiprindami imunitetą, vartoja žuvų taukus, kuriuose taip pat gausu omega-3 ir omega-6 rūgščių. Na, o mitybos specialistai pabrėžia, kad vienu iš svarbiausių omega-3 ir omega-6 šaltinių gali tapti ir margarinas bei jame esantys augaliniai aliejai.
Margarinas gaminamas iš natūralių medžiagų ir padeda išsaugoti sveikatą, todėl parduotuvėje reikėtų rinktis tą margariną, kuris turi kuo didesnį omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių kiekį ir kuo mažesnį sočiųjų riebalų rūgščių kiekį. Didesnis nesočiųjų riebalų rūgščių lygis liudija apie geresnę margarinui naudojamų aliejų kokybę.
Beje, margarino gamintojai, atsižvelgdami į sveikatos specialistų rekomendacijas, praturtina margariną reikiamu vitaminų A, D ir E kiekiu. Tai padeda bent iš dalies užpildyti tas mūsų mitybos spragas, kurių neįstengiame išvengti valgydami mums įprastą maistą.
Margarinas „Rama“ – sveikatai naudingų medžiagų šaltinis
Margarinams „Rama“ gaminti naudojami augaliniai aliejai, kurie vertingi savo maistinėmis medžiagomis. Būtent dėl augalinių aliejų „Rama“ turi nepakeičiamų riebiųjų omega-3 ir omega-6 rūgščių. Šių sveikatai svarbių medžiagų galime gauti tik su maistu. Be to, „Rama“ gamintojai atsižvelgė į mitybos specialistų rekomendacijas ir margarinus praturtino A, D ir E vitaminais. Kaip žinia, vitaminas A būtinas akims ir odai, vitaminas D svarbus kaulams ir raumenims, o vitaminas E yra vienas svarbiausių antioksidantų, apsaugančių organizmo ląsteles. Taigi margarinas yra vienas iš būtinųjų medžiagų šaltinių.