Kodėl mus nervina pardavėjų ir padavėjų klausimai?

Keista, bet mus kartais sunervina mandagus mielos konsultantės kreipinys ir šypsena. Kažkodėl tada iškošiame pro dantis: „Ne, ačiū, aš tik žiūriu“. Bet jei po kelių minučių mūsų paklausia: „O gal ieškote ko nors konkrečiai?“, sunku susilaikyti ironiškai neatrėžus: „Taip, žaliai auksinių batų su raudona sagtele...“

Jei dabar vis dažniau klausiama, ar ieškome ko nors konkrečiai, tai prieš keletą metų buvo populiaresnis: „Gal galiu kažkuo padėti?“ Klausimas keistokas, sutikite – pažodžiui išverstas iš „Can I help you?“. Psichologai aiškina, kad suerzina potekstė: mes tikimės nuoširdumo ir realios pagalbos, o ne šalto mandagumo ir siekio parduoti bet kokia kaina. Taigi, iš esmės netikime, kad ta miela mergina mums kažkuo gali padėti, išskyrus tai, kad pasižiūrės, ar yra mūsų dydžio drabužių ar batų (mes ir pačios dažnai tai matome). Be to, dauguma moterų į parduotuves eina neturėdamos konkretaus tikslo, o tikėdamosi rasti „kažką gražaus“.

Juk yra buvę, kad sulaukus pasisveikinimo ir klausimo, kuo padėti, dar prie slenksčio, norisi apsisukti ir lėkti į gretimą parduotuvę, kur konsultantės dirba tik prie kasos aparato ir matavimosi kabinų. Psichologai teigia, kad klausimas: „Ar ieškote ko nors konkrečiai?“ nėra labai korektiškas, nes tik reta mūsų gali atsakyti: „Taip. Rudo trumpo odinio sijono su skeltuku. Ne itin brangaus“. Tuo labiau kad, vos užmetus akį į asortimentą, iškart matosi – jo ten nėra ir negali būti.

Primygtini konsultančių klausimai mus tiesiog nuleidžia iš svajonių pasaulio į žemę.

Eidamos į parduotuves dažniausiai turime gana miglotą planą: na, reikia naujų tamsių kelnių – ir tiek. O gal dar kokios nors neniūrių spalvų palaidinės. Taigi, primygtini konsultančių klausimai mus tiesiog nuleidžia iš svajonių pasaulio į žemę, priverčia galvoti apie pinigus ar jaustis tiesiog kaltomis, kad užėjome į parduotuvę. Itin atkaklios pardavėjų pastangos mums ką nors įsiūlyti tarsi įpareigoja būtinai ką nors pirkti (o dar tas nusivylimas jų veiduose, kai išeiname iš matavimosi kabinos ir į jų viltingus klausimus: „Išsirinkote? Tiko?“, atsakome, jog ne...).

Tokia taktika kažin ar garantuoja puikius pardavimus, bet vieningai apmokytos konsultantės nesiryžta improvizuoti – viena jų kartą prasitarė, kad pati nejaukiai jaučiasi iškart puldama prie klientės su klausimais, bet to esą reikalauja „valdžia“, kuri jas uoliai tikrina, atsiųsdama „slaptų pirkėjų“.

Taip, mums, moterims, reikia laiko apsidairyti. Taip, mes tikrai kreipsimės, jei reikės pagalbos. O jei šiandien nieko nepirkome, grįšime po kelių dienų – prisiminusios, kad čia mūsų niekas nevertė pirkti...

„Būsite viena“?

Paprastas, bet kartais irgi verčiantis nejaukiai pasijusti klausimas – pajuntame lyg kas nors bandytų kėsintis į mūsų asmeninį gyvenimą. Jei eidamos papietauti tą klausimą priimame normaliai, tai vakare užsukusios į kavinę – jau kitaip. Užsimanome tiesiog kavos su pyragėliu, ir štai – mums netyčia primena mūsų vienatvę (o jei dar esame neseniai skausmingai išsiskyrusios, o jei dar paklausia, ar užsisakėme stalelį...). Daugeliui tas klausimas nekelia jokių neigiamų emocijų, bet tik ne tiems, kurie turi asmeninių problemų.

Ar galima tas frazes pakeisti?

Tiesą sakant, sunku. Nes tai nieko nesakančios, šabloniškos frazės. Jei pakeistume jas – tai į labai panašias. Tačiau jas gali sušvelninti nuoširdi intonacija ir tikras, o ne apsimestinis noras padėti.

Kodėl mes taip jautriai reaguojame?

Jei pajutome susierzinimą dėl, regis, paprasčiausio klausimo, reikėtų savęs paklausti, kodėl tai nervina būtent dabar? Dažniausiai tampame itin jautrios išorės dirgikliams, kai pačios turime nemažai problemų, kai koks nors svarbus mūsų poreikis nėra patenkintas. Jaučiatės vieniša? Neįvertinta? Nemylima? Kartais tiesiog nenorime apie tai galvoti – užuot pripažinusios problemą, ieškome priežasčių išorėje, kad galėtume „legaliai“ pykti ir nekreipti dėmesio į tikrąją savo nervinimosi priežastį. Net neabejokite – nesate vienintelė, kuri tūžmingu žvilgsniu perveria konsultantę, priėjusią pasiteirauti, ar radote savo dydžio drabužį. Nusišypsokite jai! Ji tik dirba savo darbą.