Kodėl namuose būtina rekuperacinė vėdinimo sistema?
Vis daugiau nekilnojamojo turto statytojų siūlo naujus būstus su rekuperacine vėdinimo sistema. Pagal Europos Sąjungos Pastatų energetinio efektyvumo direktyvą jau nuo 2016 m. visi nauji namai pagal savo energinį naudingumą turės atitikti A klasę, o nuo 2020 m. visi nauji pastatai privalės būti beveik nulinės energijos (A++ klasės). Tam, kad naujos statybos pastatas atitiktų direktyvos reikalavimus, jame būtinai turės būti įrengtas priverstinis mechaninis vėdinimas su rekuperacija.
Griežtėjant energinio efektyvumo reikalavimams, renovuojami ir naujai statomi būstai tampa vis sandaresni, oras nebegali cirkuliuoti per langus ar sienas kaip senos statybos namuose.
Tyrimais įrodyta, kad oras viduje gali būti net 100 kartų labiau užterštas nei lauke. Patalpų orą teršia ne tik dulkės, alergenai ar mikroorganizmai. Vienas iš teršėjų yra ir pats žmogus.
Daugelis iš mūsų, ypač šaltuoju metų laiku, net iki 90% laiko praleidžiame uždarose patalpose. Čia valgome, dirbame, ilsimės ir leidžiame laisvalaikį. Moksliškai patvirtinta, kad oro, kuriuo kvėpuojame, kokybė lemia žmogaus savijautą, darbingumą ir sveikatą.
Esant šviežiam ir švariam patalpų orui galime greičiau įveikti nuovargį, atsipalaiduoti arba atvirkščiai – labiau susikoncentruoti. Be to, kvėpuodami šviežiu oru greičiau užmiegame ir geriau išsimiegame. Ypač jautriai į užterštą orą reaguoja vaikai bei pagyvenę žmonės. Sveikatos specialistai pataria pasirūpinti, kad į patalpas reguliariai patektų šviežio oro.
Norėdami išvėdinti patalpas tiesiog atidarome langus, tačiau atverti langai šaltuoju metų laiku į lauką išleidžia šilumą, į patalpas pro juos patenka triukšmas, dulkės, įvairūs teršalai, alergenai, vabzdžiai ir parazitai.
Daugelis nustemba sužinoję, jog 3 val. vėdinimo efektas išnyksta praėjus vos pusvalandžiui.Svarbu atkreipti dėmesį, jog „stovintis oras“ ir didelė drėgmė sudaro idealias sąlygas atsirasti pelėsiams, kurie išskirdami toksines medžiagas ne tik teršia orą, bet ir sukelia alergijas.
Tyrimai rodo, kad bronchinę astmą, pagrindinę alerginę ligą, sukelia pelėsiniai grybeliai, dulkių erkės, žiedadulkės, gyvūnų plaukai. Net 40% vaikų serga alergine sloga. Taigi, kaip vėdinti patalpas pavasarį, kai pats beržų, klevų, ievų žydėjimo metas?
Šiluma sugrįžta į namus
Sparčiai daugėja žmonių, kurie tiek individualiuose namuose, tiek butuose įsirengia mechaninę vėdinimo sistemą su rekuperacija. Vienas iš veiksnių, didinantis rekuperacinių sistemų poreikį, yra geroji Skandinavijos šalių praktika – ten mechaninė vėdinimo sistema su rekuperacija yra privaloma visuose būstuose.
Rekuperacija, arba šilumogrąža – tai mechaninis patalpų vėdinimas, kurio metu iki 95% šalinamo oro šilumos yra grąžinama į vėdinimo įrenginį ir naudojama tiekiamam lauko orui pašildyti.
Taigi, priklausomai nuo pasirinkto vėdinimo įrenginio efektyvumo, galima sutaupyti net iki 95% šilumos, kurią, esant natūraliam vėdinimui, išleistume pro atvirus langus.Pavyzdžiui, jei įrenginio efektyvumas – 85%, lauko temperatūrai yra +2oC, patalpų +22oC, ištraukiamo oro šilumos užteks tiekiamą lauko orą pašildyti nuo +2oC iki +19,1oC, nenaudojant papildomo šildytuvo. Tokie šilumos mainai padeda sumažinti šildymo sąskaitas, nes mechaniniu būdu vėdinamos patalpos oro temperatūra svyruoja nežymiai, priešingai nei atvėrus langą šaltojo sezono metu ir įsileidus šviežio oro gūsį į kambarį.
Šilumos taupymas yra aktualus ir rudenėjant, kai termometro stulpelis rodo vis mažiau temperatūros lauke. Belaukiant šildymo sezono pradžios, norisi išlaikyti kuo daugiau šilumos namuose. Pagrindinis iššūkis gamintojams yra suprojektuoti vėdinimo įrenginius ir parinkti jų komponentus taip, kad įrenginių efektyvumas būtų kuo didesnis.
Tilps tiek virtuvėje, tiek sandėliuke
Mechaninė vėdinimo sistema susideda iš ortakių, sklendžių, triukšmo slopintuvų, grotelių arba difuzorių bei vėdinimo įrenginio. Sistema užtikrina ne tik nuolatinę oro cirkuliaciją: į patalpas tiekiamas šviežias išvalytas oras, o iš patalpų į lauką šalinamas užterštas oras, bet ir vartotojo nustatytos temperatūros palaikymą patalpose.
Svarbu, kad vėdinimo įrenginiuose būtų naudojami aukštos kokybės F7 klasės oro filtrai, kurie išvalo lauko orą nuo smulkių dalelių. Siekiant išlaikyti švarų orą patalpose rekomenduojama oro filtrus keisti 1-2 kartus per metus, priklausomai nuo gyvenamosios vietovės užterštumo. Tylų įrenginio veikimą ir mažas elektros sąnaudas užtikrina vėdinimo įrenginiuose sumontuoti tylūs ir ekonomiški EC tipo ventiliatoriai.
Taupyti energiją padeda ir programuojama valdymo automatika. Valdymo pultelyje vartotojas gali nustatyti savaitinę vėdinimo veikimo programą, atitinkančią jo poreikius. Negana to, vėdinimo intensyvumas gali būti automatiškai reguliuojamas pagal CO2 kiekį, drėgmės lygį.
Plačios vėdinimo įrenginių valdymo galimybės bei aukščiausios kokybės sistemos komponentai leidžia optimizuoti įrenginio elektros sąnaudas ir tuo pat metu mėgautis sveiku mikroklimatu namuose. Paskaičiuota, kad nuolat eksploatuojant įrenginį optimaliu režimu, jo elektros sąnaudos siekia 15-25 Lt per mėnesį.
Dažnai nerimaujama, kad vėdinimo įrenginys užims dalį naudingojo būsto ploto, tačiau įrenginiai, skirti gyvenamųjų patalpų vėdinimui, yra suprojektuoti taip, kad užimtų kuo mažiau vietos namuose. Kai kurie vėdinimo įrenginiai yra pritaikyti integruoti į virtuvės baldus. Įrenginius galima montuoti ir sandėliuke, koridoriuje ar palėpėje.
Verta nepamiršti, kad vėdinimo sistemos veikimui įtakos turi ne tik gamintojo patikimumas, bet ir kvalifikuotų projektuotojų ir montuotojų pasirinkimas bei tinkamas įrangos eksploatavimas vadovaujantis gamintojo rekomendacijomis.
Kaip pasirinkti vėdinimo įrenginį?
Atsižvelgiant į vartotojų užduodamus klausimus ir į internetinėje erdvėje sklandančius mitus apie vėdinimą, buvo atrinkti svarbiausi aspektai, kuriuos pravartu žinoti prieš įsigyjant svarbiausią vėdinimo sistemos komponentą – vėdinimo įrenginį.
Visą naudingą informaciją rasite šiame filmuke arba šioje svetainėje.