Kodėl „Pelėdų kalno“ personažas Šmelingas geriau mirs, nei kam nors atiduos sagą?
Partizanų vadas išrauna sagą su raitelio figūra. Jis jaudinasi, jo rankos dreba tariant žodžius: „Čia ne paprasta saga. Kai užaugsi, iš jos nusikalsi sidabro kulką, tada bet ką nugalėsi. Nori? O tu man už tai – šitą Lietuvos vėliavą. Uždengsiu ja krūtinę, ir priešo kulkos – atšoks kaip nuo šarvo.“
Tai scena iš Audriaus Juzėno režisuotos istorinės dramos „Pelėdų kalnas“. Čia minima saga su raiteliu tapo naujojo filmo vizitine kortele, nemirtingu ir nenugalimu valstybės, laisvės, kovos už ją simboliu. Per padėkos vakarą Kaune ši saga buvo tiesiog išgraibstyta, tad filmo kūrėjai premjerai Vilniuje užsakė kelis tūkstančius simbolinių sagų.
+10„Filmo plakatuose įspausta Nepriklausomybės karių didvyrių uniforminė saga su Vyčiu, keliaujanti filme iš rankų į rankas, kartu nubrėžia estafetės liniją ir simbolizuoja negęstantį lietuvių ryžtą siekti Tėvynės laisvės“, – sako „Pelėdų kalno“ scenaristas Pranas Morkus.
„Žmonės linkę pasirinkti simbolius, kurie atspindi jų jausmus, pasaulėžiūrą, tikėjimą, vertybes. Lygiai taip pat ir ši saga su raiteliu – tai partizano Šmelingo esybės dalis. Saga su raiteliu Šmelingui yra vienintelis tėvo, kuris yra Vokietijoje, palikimas. Tai jam kaip viltis, jog kada nors dar galės išvysti tėvą, vienintelį jam likusį šeimos narį. Tai viltis, jog Lietuva taps laisva šalimi, baigsis žudymai, trėmimai ir tas beprasmis chaosas, gniuždantis šalį. Būtent saga su raiteliu jam suteikia jėgų ir kartais saga tampa vieninteliu ramsčiu, į kurį jis gali atsiremti, kai nebeturi daugiau į ką. Ši saga, kurios kelionė filme trunka penkerius metus, veda jį į priekį bet kokiomis aplinkybėmis“, – apie filmo simbolį pasakoja Arnas Danusas, suvaidinęs partizaną Šmelingą, pasirengusį geriau gauti kulką, nei kam nors atiduoti sagą su Vyčiu.
Kino pasaulyje įprasta, kad pagrindiniu filmo akcentu – vizitine kortele – taptų plakatai, kartais kuriami ir dvejus metus, garso takeliai ar pagrindinė žinomo žmogaus atliekama daina.
„Mes pasirinkome kitą kelią. Tiksliau, jį pasirinkti padiktavo pats Prano Morkaus scenarijus, kuris labai aiškiai įrodo, kad vilties, laisvės troškimo, širdies juk neįmanoma sunaikinti. Jeigu neturi galimybių imtis veiksmų – gali tikėti. O tikėti visuomet lengviau, jeigu gali pasiremti simboliais, tad nenuostabu, kad tuo laikotarpiu kas trispalvę slėpė, kas Vytį, kas Gediminaičių stulpų simboliką, žmonės slapta tikėjo laisva šalimi. Todėl ir saga su raiteliu – tai visos Lietuvos valstybės simbolis, tiek filme vedė partizanus į priekį, tiek realius žmones iki pat Nepriklausomybės atgavimo“, – sako filmo prodiuserė Justina Ragauskaitė.
Filme sagos kelionė trunka 5 metus ir su filmu nesibaigia. Ji, kaip valstybingumo simbolis, ir vėl aktuali šiuo metu, tad filmo kūrėjai, užsakę papildomą kelių tūkstančių limituotą partiją, ketina dovanoti jas žiūrovams įvairių akcijų, loterijų ar konkursų kino salėse metu.