Kodėl reikia skiepyti naminius gyvūnus

Skiepai augintiniui / Fotolia nuotr.
Skiepai augintiniui / Fotolia nuotr.
Šaltinis: Žurnalas „JI“
A
A

Nesibaigia diskusijos apie skiepų naudą ir žalą žmonėms. Dėl naminių gyvūnų skiepų jų šeimininkams irgi kyla įvairiausių klausimų. Šia tema konsultuoja veterinarijos klinikos „Kauno veterinarijos praktika“ praktikantas Jogaila Šlekys.

Jeigu keturkojis augintinis jums brangus, negalite atsainiai žiūrėti į jo sveikatą. Kad apsaugotumėte nuo sunkių, netgi mirtinų infekcinių ligų, turite reguliariai jį skiepyti. Vakcina paruošia gyvūno imuninę sistemą kovai su vieną ar kitą ligą sukeliančiais mikroorganizmais. Nereikia baimintis, kad su skiepu į organizmą patekus ligos antigenams gyvūnas susirgs – jų kiekis vakcinoje minimalus, todėl paprastai ligos nesukelia. Užtat imuninė sistema pasiruošia kovai su gyvūno sveikatą žalojančiais mikroorganizmais, jeigu jų patektų į augintinio organizmą. Tikimybė, kad gyvūnas užsikrės liga, nuo kurios buvo paskiepytas, išlieka, bet dėl organizme susidariusių antikūnų kiekio sirgs lengviau, išvengs komplikacijų. Kita vertus, skiepas gali sukelti nepageidaujamų gyvūno organizmo reakcijų, bet tai gana retas reiškinys. Kad skiepų rizika būtų mažesnė, prieš skiepijant keturkojį augintinį, reikia pasikonsultuoti su veterinaru. Jei baiminatės dėl skiepų, atminkite: neskiepytam gyvūnui rizika susirgti sunkiomis infekcinėmis ligomis daug didesnė.

► Nuo kokių ligų skiepyti

Šiuo klausimu patars veterinaras, įvertinęs šuns ar katės sveikatą, amžių, gyvenimo būdą. Kompleksinė šunų vakcina apsaugo nuo šunų maro, parvovirusinio gastroenterito, hepatito, leptospirozės ir paragripo. Gyvūnams, ypač dalyvaujantiems parodose, specialistas gali rekomenduoti ir skiepą nuo vadinamojo šunidžių kosulio.

Katėms skirtoje kompleksinėje vakcinoje yra tokių ligų kaip rinotracheito, panleukopenijos, leukemijos antigenų. Atsižvelgiant į murklės gyvenimo būdą, gali prireikti paskiepyti ją nuo rinotracheito, kalcivirozės. LR įstatymas reglamentuoja tiek šunį, tiek katę paskiepyti nuo pasiutligės.

► Skiepų kalendorius

Kaip dažnai skiepyti šunis, kates, priklauso nuo vakcinų tipo, gyvūno amžiaus, ligos istorijos, gyvenimo būdo. Skiepų tvarkaraštį sudaro veterinaras. Paprastai mažas šuniukas skiepijamas tris kartus: šeštą, devintą ir dvyliktą savaitę nuo gimimo arba aštuntą, vienuoliktą ir keturioliktą. Suaugusį šunį patartina kasmet revakcinuoti, t. y. paskiepyti pakartotinai. Kačiukus pakanka skiepyti du kartus – devintą ir dvyliktą savaitę, paskui taip pat reikia kasmet revakcinuoti.

► Ruošiame skiepyti

Net ir gerai prižiūrimi keturkojai augintiniai užsikrečia virškinamojo trakto parazitais: apvaliosiomis kirmėlėmis, kaspinuočiais (pastaraisiais galima užsikrėsti net suėdus blusą). Dėl to prieš skiepijant šuniukui ar kačiukui turite sugirdyti veterinaro nurodytų vaistų nuo kirminų. Praėjus 10 dienų po paskutinės vaisto dozės suvartojimo, galite drauge su gyvūnu vykti į veterinarijos gydyklą, kad paskiepytų jį.

Įsidėmėkite! Vaistų nuo kirminų šunims, katėms, namuose auginamiems šeškams rekomenduojama sugirdyti reguliariai kas tris mėnesius. Pirmąją dozę (nustatys veterinaras) mažas šuniukas ar kačiukas turi gauti sulaukęs keturių savaičių amžiaus.

► Skiepų minusai

Šalutinės gyvūnų organizmo reakcijos po skiepo – gana dažnas reiškinys (dažniausiai pasireiškia praėjus kelioms valandoms po vakcinacijos ir tęsiasi kelias dienas), bet jų sveikatai pakenkia labai retai. Nepanikuokite, jeigu šuniui ar katei kiek pakilo temperatūra, patino adatos dūrio vieta, sumažėjo gyvūno apetitas ar judrumas. Tai – laikina, bet jeigu keturkojo draugo būklė kelia nerimą, verta pasikonsultuoti su specialistu.