Kodėl taip skiriasi broliai ir seserys? Asmenybę gali lemti gimimo tvarka

Mama su vaiku / Vida Press nuotr.
Mama su vaiku / Vida Press nuotr.
Šaltinis: Žmonės.lt
2018-03-19 10:27
AA

Neretai broliai ir seserys būna skirtingi – o juk, rodos, neturėtų, nes augo toje pačioje aplinkoje, buvo auginami tų pačių tėvų. Viduriniai vaikai dažnai skundžiasi, kad jiems – blogiausia. Paskutiniai vadinami lepūnėliais. O pirmieji būna priversti greičiau suaugti. Ar taip yra visada? Ir kodėl taip yra?

Gimimo tvarkos teoriją prieš daugiau nei šimtą metų iškėlė Sigmundo Freudo mokinys psichoterapeutas Alfredas Adleris. Kai kurie dalykai yra diskutuotini, tačiau šia teorija psichologai remiasi ir dabar.

Kokia ji?

Vyriausias vaikas šeimoje

Tai savarankiškas, sąžiningas, patikimas, aukšto intelekto, į kontrolę, perfekcionizmą ir dominavimą linkęs žmogus. Jam reikia nuolatinio patvirtinimo iš aplinkos, kad viskas su juo yra gerai, nes tėvai įdėję į šį vaiką daugiausia lūkesčių. Paprastai labai skiriasi nuo viduriniojo vaiko šeimoje. Bendrauti labiau sekasi su vienturčiais arba pirmaisiais kitų šeimų vaikais.

Vidurinis vaikas šeimoje

Taikdarys, supratingas, teisingas, lankstus, bendradarbiaujantis. Linkęs elgtis taip, kad kiti žmonės jaustųsi gerai, nes tik taip sulaukia aplinkinių dėmesio. Kitaip tariant, stengiasi kitus pamaloninti. Sakoma, kad viduriniams vaikams šeimoje sunkiausia – jie gimsta jau turėdami brolį arba seserį, o, gavus šiek tiek tėvų dėmesio, gimsta dar vienas vaikas, ir dėmesys nusikreipia į jį. Todėl vidurinieji linkę konkuruoti.

Jauniausias šeimoje

Tai linksmas žmogus, vakarėlių siela ir šeimos „mažylis“. Moka manipuliuoti, gauti dėmesio. Manoma, kad jauniausi vaikai jaučia didžiausią saugumą šeimoje, šio jausmo vyresni vaikai gali ir neturėti. Jauniausi vaikai šeimoje auginami ne taip disciplinuotai, kaip likusieji, tad užauga laisvesnės asmenybės. Į juos ir žiūrima ne taip rimtai, kaip į vyresnius. Tad labai priklauso nuo paties vaiko, kokiu keliu jis gyvenime pasuks.

Vienturtis vaikas

Jie panašūs į pirmuosius vaikus šeimoje, tačiau vienturčiams nėra tekę kovoti dėl tėvų pripažinimo. Vienturtis – išmintingas, kūrybingas, išradingas, subrendęs, nes augo tarp suaugusiųjų ir moka su jais rasti bendrą kalbą. Įpratęs būti vienas, tačiau, jam panorėjus, reikalauja daug dėmesio – ne tik iš tėvų, bet ir iš aplinkos. Jaučia spaudimą iš tėvų pateisinti jų lūkesčius, todėl yra perfekcionistas.

Šeima zoologijos sode / Shutterstock nuotr.

Dinamikos šiems apibūdinimams gali turėti vaikų lytis (mergaitės auginamos kitaip nei berniukai), ūgis (ypač berniukams), intelektas, ligos (jei kažkuris vaikas sunkiai ir ilgai serga, dėmesys sutelkiamas į jį) ir kt. Taip pat šeimos gausa lemia tėvų dėmesio ir finansinių išteklių paskirstymą vaikams.

Reikšmės turi ir tai, kaip vaikai psichologiškai identifikuoja savo poziciją šeimoje. Kartais vidurinis vaikas dėl tam tikrų sąlygų turi jaustis labiau subrendęs nei pirmasis, nes pastarasis yra sunkaus būdo, ar pan.