Kodėl turint saulės elektrinę, verta įsirengti energijos kaupiklį?

„Veesla“ – atsinaujinančios energetikos sprendimai / Gamintojo nuotr.
„Veesla“ – atsinaujinančios energetikos sprendimai / Gamintojo nuotr.
Šaltinis: Reklama
A
A

Saulės elektrinių bumas Lietuvoje tęsiasi, vis daugiau jų matome ant individualių namų stogų, saulės elektrinės montuojamos ir ant viešųjų ar komercinių pastatų stogų. Namų ūkiai ir bendrovės tampa ne tik elektros vartotojai, bet ir gamintojai. Tačiau šios permainos kelia ir naujų iššūkių. Vienas pagrindinių – kaip kuo efektyviau panaudoti pagamintą elektros energiją? Atsakymas paprastas – gamybą ir vartojimą subalansuoja elektros energijos kaupikliai.

Energijos kaupiklių poreikį lemiančios priežastys

Saulės elektrinių gamyba priklauso nuo saulės šviesos intensyvumo. Dienos metu, giedru oru, gamyba būna didžiausia, o naktį – visai nevyksta. Elektros energijos gamybai įtakos turi ir metų laikas, saulės padėtis, debesuotumas, modulių užterštumas.

Elektros energijos vartojimas taip pat nevienodas, pavyzdžiui, dauguma namų ūkių daugiausiai elektros energijos sunaudoja rytais prieš išvykstant į darbus bei vakarais, po darbo dienos.

Taigi saulės energijos gamyba dažnai nesutampa su elektros vartojimu, tačiau šį gamybos ir vartojimo nesutapimą galima spręsti įsirengus energijos kaupiklį, leidžiantį kaupti dieną pagamintą perteklinę elektros energiją ir panaudoti ją vakare ar naktį.

„Dažnai gyventojai neišnaudoja visų savo saulės elektrinės pajėgumų, daug pagamintos elektros energijos atiduodama elektros tinklams „pasaugojimui“, o tamsiuoju paros metu ji perkama už elektros energijos tiekėjo nustatytą tarifą. Tai tik viena priežastis, dėl kurios verta įsigyti energijos kaupiklį“, – teigia šiuolaikiškus atsinaujinančios energetikos sprendimus siūlančios kompanijos VEESLA pardavimų vadovas Kostas Apanavičius.

Kaupiklius turintys vartotojai efektyviau savo saulės elektrinės gamybą išnaudoja ir vėsesniu metu, kai saulė nebepakyla taip aukštai kaip vasarą, kai debesuotų dienų daugiau – jie gali savo sukauptą elektros energiją panaudoti šildymo sezono metu, kas ypač aktualu turintiems oras-oras, oras-vanduo šilumos siurblius, įsirengusiems infraraudonųjų spindulių grindinį šildymą ar šildantiems elektriniais radiatoriais.

„Labai svarbus energijos kaupiklių privalumas – saugumas. Audringų dienų metuose daugėja, vis dažniau pranešama apie vėjų nuverstus medžius, nutrūkusį elektros tiekimą. Tokiomis situacijomis energijos kaupiklis užtikrina elektros tiekimą, nes jis veikia kaip „power bank“ įrenginys, padedantis ne tik taupyti, bet ir aprūpinantis namus elektra. Reikia įvertinti ir tai, kad nutrūkus energijos tiekimui, kai kurie saulės elektrinių inverteriai geba toliau dirbti ir įkrauti kaupiklį, tad elektra galima apsirūpinti ir esant ilgiau trunkantiems elektros tinklo sutikimams“, – pastebi K.Apanavičius.

„Veesla“ – atsinaujinančios energetikos sprendimai / Gamintojo nuotr.
„Veesla“ – atsinaujinančios energetikos sprendimai / Gamintojo nuotr.

Išmanieji elektros kaupikliai stebi kainų svyravimus

Jeigu fizinis asmuo yra pasirinkęs atsiskaitymo už elektros energiją planą pagal nuolat svyruojančias biržos kainas, tada elektros energijos kaupiklis gali padėti sutaupyti dar daugiau: baterija įkraunama (tiek saulės elektrinės gaminama energija, tiek perkama iš tinklo) tada, kai elektra pigi, o iškraunama kai elektros energijos kaina didesnė.

„Aukštesnio lygio išmanūs energijos kaupikliai turi papildomas funkcijas, pvz. integraciją su „Nordpool“ birža, tad gali stebėti būsimus elektros energijos kainų šuolius ir nustatyti išankstinius įkrovimo bei iškrovimo ciklus. Tokio kaupiklio dirbtinio intelekto algoritmai, vertina namų ūkio elektros energijos vartojimą ir parenka nustatymus taip, kad namų ūkis galėtų sunaudoti kuo daugiau savo saulės elektrinės pagamintos energijos arba kuo daugiau sukaupti pigiausiu tarifu tiekiamos elektros tinklo tiekiamos energijos.

Pastaruoju metu Lietuvoje būna atvejų, kai tam tikromis valandomis elektros kaina pašoka ir virš 1 EUR/kWh, kaip ir būna, kad kaina krenta iki nulio ar net neigiamų verčių. Šios išmaniosios funkcijos leidžia ženkliai sutaupyti, todėl rekomenduojame rinktis išmanius kaupiklius, gebančius prisitaikyti prie rinkos dinamikos ir maksimaliai išnaudojančius kainų svyravimus“ – pataria K.Apanavičius.

Saulės elektrinės galia ir kaupiklio talpa

VEESLA pardavimų vadovas energijos kaupiklio talpą pataria rinktis remiantis šiais kriterijais:

  • įvertinus saulės elektrinės gamybą bei kiek jos lieka nepanaudotos;

  • įvertinus tamsaus paros meto vartojimą, t.y. kiek elektros energijos tamsiuoju metu perkama iš tinklo.

Optimalus dydis – kai sukaupus dienos metu pagamintą perteklinę energiją, ja galima padengti visą tamsaus paros metu poreikį.

„Nereiktų energijos kaupiklio talpos rinktis pagal principą „kuo daugiau, tuo geriau“, nes investicija bus per brangi, atsipirkimo laikas gerokai prailgės, tačiau reikėtų apsvarstyti ir ateities poreikius, kadangi elektros suvartojimas nuolat auga.

Šiuo metu, populiariausi yra 15-20 kWh talpos energijos kaupikliai. Labai svarbu kokį energijos kaupiklį pasirinksime, kadangi bet koks inverteris negalės sąveikauti su bet kokiu energijos kaupikliu – jie turi būti suderinti. Kiekvienas energijos kaupiklis turi savo „smegenis“ – BMS („Battery Management System“) valdymą. Inverterio ir kaupiklio valdymo sistemos turi tarpusavyje sąveikauti, kad žinotų kiek energijos liko kaupiklyje, kada stabdyti įkrovą (kad neperkrauti), kada iškrauti (tačiau neiškraunant visiškai).

Dalis bendrovių gali parduoti ir sumontuoti bet ką, tačiau tada ir prasideda įdomumai – įrenginys yra, bet praktiškai neveikia. Geriausia įsigyti to paties gamintojo hibridinį inverterį bei kaupiklį, kadangi abu turės vienodus komunikacijos protokolus, ir daugiau sąveikos funkcijų. Žinoma, sėkmingai gali veikti ir skirtingų gamintojų įrenginiai, bet jų komunikacijos protokolai turi derėti“, – įspėja VEESLA pardavimų vadovas K.Apanavičius.

„Veesla“ – atsinaujinančios energetikos sprendimai / Gamintojo nuotr.
„Veesla“ – atsinaujinančios energetikos sprendimai / Gamintojo nuotr.

Geras metas įsigyti kaupiklį

„Šiuo metu Lietuvoje parama teikiama iki 15 kWh energijos kaupikliams. Šiais metais jau sulaukėme trijų paramos kvietimų, kurių bendra vertė siekė 23,7 mln. eurų, be to, paskelbta, jog spalį mėnesį bus skirti papildomi 7,6 mln. jau įsirengusiems kaupiklius iki rugsėjo 22 dienos. Be esamų paramų, nuo spalio mėnesio planuojama nauja parama gyventojams, kurie negavo ESO išduotų gaminančio vartotojo sąlygų (kai į tinklą galima atiduoti tik iki 1 kW galios).

Šiai priemonei numatytas 5,4 mln. eurų biudžetas, skirtas saulės elektrinėms kartu su energijos kaupikliais įsirengti, o didžiausia galima kompensacija sieks 5 000 eurų. Atsižvelgiant į Energetikos ministerijos didėjantį dėmesį ir finansavimą energijos kaupikliams, galima teigti, kad energijos kaupikliai yra ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos energetikos ateitis“, – teigia pašnekovas.

Šiuo metu pigesnį kaupiklį galima nusipirkti praktiškai už paramos sumą, o jeigu namų ūkyje veikia hibridinį inverteris, tada atsipirkimas – momentinis. Kokybiškesnis, daugiau funkcijų turintis 15 kWh kaupiklis gali kainuoti ir 8000 eurų, tačiau įvertinus paramos dydį, bendra išlaidų suma vis tiek bus gerokai mažesnė, o atsipirkimą reikėtų skaičiuoti nuo kiekvieno konkretaus vartojimo: ar perkame savo sukauptą energiją iš ESO, ar tiesiog rinkos kaina.

„Apibendrinus, šiuo metu sąlygos įsigyti kaupiklį yra pačios palankiausios, nes nežinoma kiek laiko bus skiriamos paramos ar apskritai jos bus skiriamos ateityje. Šiuo metu galima įsigyti ličio jonų arba ličio geležies fosfato technologijų kaupiklių. Ličio jonų technologija yra senesnė, tad skiriasi ir skirtingiems kaupikliams skiriamos paramos dydis: šiandien ličio jonų kaupikliams skiriam 314,10 EUR/kWh parama, o ličių geležies fosfato – 380,08 EUR/kWh). Maksimali kaupiklio talpa, kuriai taikoma parama – 15 kWh. Ličio geležies fosfato (LiFePO4) kaupikliai labai stabilūs ir laikomi saugiausia baterijų technologija namams. Jų tarnavimo laikas dvigubai ilgesnis nei ličio jonų kaupiklių, tad, vienareikšmiai, rekomenduočiau rinktis LiFePO4 energijos kaupiklius“, – pataria K.Apanavičius.

Ar verta laukti, kol kaupikliai atpigs, ar investuoti dabar? Pašnekovas teigia, kad mato bent tris svarbius veiksnius, rodančius, kad neverta kaupiklių įsigijimo atidėlioti ateičiai.

Pirmasis – parama, kuri ženkliai mažina investicijas. Antrasis – nestabili geopolitinė situacija. Trečiasis – ryžtinga Europos Sąjungos kryptis plėtoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Bet gal ateityje elektros energijos kaupikliai kainuos gerokai pigiau?

„Manau, kad technologijų progresas ir kainų krytis visada neišvengiamas, tačiau reikia įvertinti, kad baterijų sektoriuje didžiausius šuolius stebėjome paskutinį dešimtmetį, tad ateityje kainų mažėjimas bus gerokai nuosaikesnis. Manau, kad esant tokioms valstybės paskatoms, neramiai geopolitinei situacijai, dabar yra geriausias metas pirkti energijos kaupimo sistemas. Kaip saulės elektrinė leidžia gaminti savo energiją, taip kaupiklis suteikia galimybę ją valdyti. Ir tas, kas valdo savo energiją, valdo savo ateitį“, – sako VEESLA pardavimų vadovas K.Apanavičius.