Kodėl vaikai dažnai serga?

Dažniausios priežastys

Perdėtas tėvų uolumas. Daugelis rūpestingų mamyčių daro didelę klaidą manydamos, kad, vos pūstelėjus atšiauresniam vėjeliui, brangusis jos vaikeliukas mirs nuo šalčio. Taigi netgi visai nešaltą dieną apmuturiuoja jį taip, tarsi ruoštųsi vykti į Šiaurės ašigalį. Tokio „uolumo“ pasekmių ilgai laukti netenka, per šiltai aprengtas vaikas sukaista, suprakaituoja. Na, o tada jį „pakirsti“ gali net palyginti menkas vėjelis. Tokioms rūpestingoms mamoms patarimas paprastas: jei nenorite, kad jūsų vaikas taptų „ligų maišeliu“, nepersistenkite rengdama jį. Jei jums pačiai nešalta su plona striuke, tokios aprangos užteks ir jūsų atžalai. Be to, įvertinkite dar ir tai, kiek jis juda. Jei lauke vaikas daugiausia laiko praleidžia žaisdamas ir bėgiodamas, jo apranga turėtų būti netgi lengvesnė nei jūsų. 

Ligų mainai. Dar viena į ligos patalėlį vaikučius guldanti priežastis – užkratą dovanojantys darželio ar mokyklos draugai. Mažesni vaikai gana glaudžiai kontaktuoja tarpusavyje, dalijasi tais pačiais žaislais, netgi užkandžiais, taigi virusai jų kolektyvuose plinta žaibišku greičiu. Tačiau dėl to kalti ne vaikai, kurie dar nesupranta, kad nuo čiaudinčio draugo reikėtų laikytis saugaus atstumo. Pasak pedagogų, didžiausias kaltės šešėlis krinta neatsakingiems tėvams, kurie sergantį ar ne visai pasveikusį vaiką veda į darželį. Mamos, būkite sąmoningos ir saugokite ne tik savo atžalos, bet ir kitų vaikų sveikatą, tada ir kolektyvinių susirgimų bus kur kas mažiau.

Silpnas imunitetas. Dėl ko silpsta vaiko imunitetas, tai jau galėtų būti atskiro straipsnio tema. Visgi trumpai priminsime. Kad vaikas būtų atsparus ligoms, reikia grūdinti jį. Labai svarbu visavertė mityba, fizinis aktyvumas, kasdieniai pasivaikščiojimai gryname ore. Vaikų imuninę sistemą labai silpnina cigarečių dūmai. Jei šalia atžalėlės nuolat rūkote, smarkiai rizikuojate jo sveikata. Dar vienas imunitetui labai nepalankus veiksnys – stresas..

Verta žinoti

♦ Vaikas susirgo? Nemanykite, kad sloga ar kosulys – menki negalavimai. Kuo skubiau imsitės priemonių, tuo mažiau bus vargo. Žinia, tai nereiškia, kad vaikutį iškart turėtumėte „farširuoti“ vaistais.  Pats geriausias gydymas – daug miego, poilsio ir nuoširdaus rūpesčio. Mažojo ligoniuko jokiu būdu nelepinkite gausybe saldumynų. Nesaikingai vartojant cukrų, sunkiau ir lėčiau sveikstama.

♦ Nepamirškite nuolat vėdinti ligonio kambarį. Geriausia, jei jame temperatūra būtų ne aukštesnė nei 20 °C šilumos.

♦ Vaikas atsisako valgyti? Tegul. Nieku gyvu negrūskite per prievartą. Kai pasveiks, apetitas neabejotinai sugrįš. Svarbiausia, kad mažylis gertų kuo daugiau skysčių, ypač jei temperatūra aukšta ir vaikas gausiai prakaituoja. Tik nesiūlykite saldžių vaisvandenių. Geriausiai tinka kambario temperatūros šaltinio vanduo, nekaršta žolelių arbata (jei vaikas nealergiškas, galite gardinti medumi ir citrina), vaisių ir daržovių sultys.

♦ Daugeliui tėvų kyla klausimas, kada vaikutį jau galima leisti į lauką, darželį ar mokyklą. Jei liga nebuvo itin sunki ir gydytojas nedavė jokių papildomų rekomendacijų, „į žmones“ jau galima eiti maždaug po septynių dienų. Tada jau paprastai nekyla pavojaus užkrėsti kitus vaikus.

Jei vaikas peršalimo ligomis serga itin dažnai, pasitarkite su gydytoju, galbūt jam vertėtų atlikti kokių nors papildomų tyrimų ar pradėti lankyti specialias terapijas, pavyzdžiui, druskų kambarį. 

Jei pakyla temperatūra

Kai skaičiukai termometro ekranėlyje viršija įprastą normą, daugelis tėvų puola į paniką ir tuoj pat skuba į vaistinę karštį slopinančių tablečių ar mikstūrų. Tačiau pediatrai pataria taip karštligiškai neskubėti. Vaikų gydytojų manymu, daugelis tėvų klysta manydami, kad karštį malšinantys vaistai padeda greičiau išgydyti ligą. Iš tikrųjų nieko panašaus. Neretai šie medikamentai tik padaro „meškos paslaugą“. Jei trokštate ligoniuką kuo greičiau „pastatyti ant kojų“, vertėtų įsidėmėti, kad pakilusi kūno temperatūra nėra toks blogas dalykas, kaip įsivaizduojate. Ji tik įspėja apie ligą bei padeda organizmui „žudyti“ jos sukėlėjus. Taigi jei termometras rodo mažiau kaip 38 °C karščio, nereikia duoti vaistų. Išskyrus pavienius atvejus, jei vaikas labai blogai jaučiasi, tapo neįprastai vangus ir pan. Tokiu atveju vertėtų skubiai susisiekti su gydytoju.

Jei apninka sloga

Yra toks posakis: sloga gydoma praeina per septynias dienas, negydoma – per savaitę. Tik ne tada, kai kalbama apie vaikus. Negydoma sloga mažyliams gali komplikuotis į sinusitą arba ausų uždegimą. Na, o mažiems kūdikėliams užburkusi nosies gleivinė išvis yra siaubingas dalykas. Smarkiai suslogavęs mažylis būna neramus, blogai miega, žįsdamas dūsta, todėl kartais išvis atsisako valgyti. Jei sloga tęsiasi ilgai, kūdikėlis gali išsekti. Taigi, užklupus šiai ligai, reikia kuo griečiau imtis gydomųjų procedūrų. Anksti pradėta gydyti sloga būna kur kas lengvesnė – kartais praeina jau po 1–2 parų.

Kaip gydyti

♦ Tradicinės medicinos atstovai sloguojančio vaiko nosį pataria pirmiausia išskalauti specialiu jūros vandeniu ir tik tada įlašinti lašų nuo slogos. Reikėtų rinktis tokius, kurie nedžiovina nosies gleivinės.

♦ Jei nosytė itin užburkusi, kai kuriems mažyliams palengvėja nuo garų vonelės. Į indą įpilkite karšto vandens (tik ne pernelyg karšto, kad nenusiplikytų), įlašinkite kelis lašus eukaliptų, čiobrelių ar kedrų eterinio aliejaus ir liepkite pakvėpuoti.

♦ Sloguojantį vaiką migdykite ant aukštesnės pagalvės – taip jam bus lengviau kvėpuoti.

Jei skauda gerklę

Paraudusi ir peršinti gerklytė – itin dažnas vaikų negalavimas. Neretai dargi lydimas temperatūros. Kodėl mažiesiems ima sopėti gerklę? Šį skausmą dažniausiai sukelia virusai arba bakterijos. Pasak pediatrų, jei vaikas karščiuoja nežymiai (apie 37,5 °C) ir neilgai (2–3 dienas), galima įtarti, kad dėl to kaltas virusas. Kai temperatūra didelė (38–40 °C) ir nuolat kinta – tai padidėja, tai sumažėja – o po kelių dienų gerklėje atsiranda apnašų arba ji ima atrodyti it nuplikyta, galimas daiktas, prasidėjo bakterinis uždegimas. Tokiu atveju vizitas pas gydytoją būtinas.

Kaip gydyti

♦ Jei gerklė paraudusi nedaug ir tik perši, paprastai užtenka ją 4–5 kartus per dieną paskalauti druskos tirpalu, medetkų nuoviru, išgerti šiltos vaistažolių arbatos su medumi.

♦ Pasak liaudies medicinos žinovų, puikiai gelbsti ir karšto vandens kojų vonelės. Geriausia jas ruošti prieš miegą. Iš pradžių įpilkite šilto vandens, paskui pamažu pilkite vis karštesnio – kol vaikas galės iškęsti. Į vonelę dar galite įberti jūros druskos. Po vonelės pasiligojusiai atžalėlei užmaukite vilnones kojines ir, paguldžiusi  į lovą, šiltai apklostykite.

♦ Gerklės skausmą slopina ir vaistinėse parduodami dezinfekciniai purškalai, skalavimo skysčiai, čiulpiamosios pastilės (pvz., islandinės kerpenos). Tik nepamirškite pasitikslinti, nuo kokio amžiaus vaikams jie tinka.

♦ Jei vaiko gerklytėje yra baltų taškų ar apnašų, vien liaudies priemonės ar pastilės vargu ar bepadės. Nuo bakterijų sukeltų negalavimų, deja, paprastai tenka gelbėtis gydytojo skirtais antibiotikais.