Kojos traumą patyręs Linas Karalius ryžosi gultis ant operacinio stalo
Grupės ŽAS narys Linas Karalius kiek daugiau nei prieš mėnesį Druskininkuose, čiuožinėdamas snieglente, patyrė rimtą kojos traumą. Medikai diagnozavo atlikėjui kojos sąnario lūžį ir liepė pusmetį vaikščioti su ramentais. Tačiau Linas nusprendė surizikuoti ir gultis ant operacinio stalo.
L.Karaliaus mylimoji Gintarė Gurevičiūtė Žmonės.lt pasakojo, kad šiuo metu Linui labai sunku atlikti kasdienius darbus, todėl jam nuolatos prireikia pagalbos.
„Aš jam labai padedu, pas mus pereinamoji šeimos relikvija ramentai. Pirmiausia aš buvau susižeidus, po to brolis, o dabar Linas. Aš žinau, kaip yra sunku, bet neleidžiu jam simuliuoti, nes pati tai patyriau ir pusę metų vaikščiojau su ramentais“, – sakė Gintarė.
Mergina pasakojo, kad Linui sunkiausia yra ką nors nunešti ar atsinešti, nes jis nuolatos privalo rankose laikyti ramentus. Vis dėlto, G.Gurevičiūtė juokavo, kad kartais mylimasis ima simuliuoti: „Jis kartais ima bumbėti, kad pavargo, ir pradeda simuliuoti, tai aš jį raminu.“
Pats L.Karalius antrino, kad jam šiuo metu sunkiausia atsiliepti ir kalbėti mobiliuoju telefonu, nes stovint su dviem ramentais, nebelieka laisvų rankų pasiimti telefoną.
Tiesa, G.Gurevičiūtė pasakojo, kad pirmasis medikų verdiktas buvo gerokai sudėtingesnis. Linui buvo liepta „draugauti“ su ramentais pusę metų, tačiau tiek laukti jis nenorėjo ir nukeliavo pasikonsultuoti su kitais gydytojais, kurie pasiūlė kitokį reabilitacijos variantą.
„Kiti medikai jam padarė operaciją ir dabar jis yra be gipso, bet du mėnesius turės vaikščioti su ramentais. Aišku, jo kojoje dabar yra plokštelė ir šeši varžtai. Svarbu, kad jis prisižiūrėtų tą laikotarpį, nevaikščiotų, nors jau vaikšto kartais. Jis ir naujame muzikiniame vaizdo klipe „Ne kažką“ filmavosi su ramentais, tik sumontavus to nesimatė“, – Žmonės.lt sakė Gintarė.
Mergina tikino puikiai suprantanti Lino kančias, nes ir pati vis dar nepasveiko po traumos, kurią patyrė Vietname. „Mano pačios koja dar nesugijo, net žaizda dar nesugijo, nors jau dveji metai praėjo nuo mano nelaimės“, – guodėsi G.Gurevičiūtė.