Kokie pavojai tyko renkantis būsimą profesiją?
Daugybė jaunų žmonių rinkdamiesi specialybę patenka į aklavietę. Atrodo, kad visi, išskyrus tave patį, žino, kuo tu turėtum tapti. Visuomenės spaudimas, įvairios nusistovėjusios mąstymo klišės ar tėvų įtaka neretai tik pakiša koją teisingam pasirinkimui.
Laura Čeber knygoje “Būk, kuo nori būti” (Alma littera) nagrinėja, kaip atrasti savo pašaukimą, kaip pradėti mėgstamą veiklą ir ją paversti verslu. Daug dėmesio skiriama analizei, kaip suprasti, ką iš tiesų nori gyvenime daryti, kaip pasirinkti tinkamą profesiją ir kokie pavojai tyko renkantis būsimą specialybę.
Pomėgių išaukštinimas
Renkantis profesiją atsižvelgti į savo pomėgius, aistras ir hobį yra būtina. Tačiau reikėtų nepamiršti sugretinti šiandienos pomėgius su mintyse susikurta savo asmenybės vizija. Pagalvoti, ar tai, ką aš mėgstu šiandien, atitinka tai, kokį save įsivaizduoju ateityje. Tarkim, jei man šiandien patinka fotografuoti (o fotografuoti patinka labai daug kam), tai nereiškia, kad fotografo specialybė atitiks mano įsivaizduojamos asmenybės viziją - kokio nors kostiumuoto, finansiškai klestinčio vyro, žengiančio į savo įmonės susirinkimų salę paskutiniame dangoraižio aukšte. Jeigu man patinka laiką leisti prie muzikos instrumento, tai nereiškia, kad tapimas muzikantu, muzikos mokytoju įgyvendins mano taip siekiamą finansinės laisvės troškimą. Kartais tai, ką darome užklasinėje veikloje, tėra būdas pabėgti nuo rutinos ir užsiimti miela veikla. Bet tai nebūtinai yra mūsų pašaukimas.
Prestižo siekimas
Kitas kraštutinumas renkantis specialybę yra tas, kad galvojame vien apie tai, ar ji yra prestižinė ir ar pavyks iš jos gerai uždirbti. Galbūt odontologo darbas ir pelningas, bet jei jo nemėgsiu ir neturėsiu pašaukimo, galiu būti tikras, kad niekada iš jo ir neuždirbsiu. Turbūt net susigadinsiu reputaciją būdamas neatidus. Bet galbūt laukiant eilėje pas odontologą man iš tiesų patiko ten tvyrantis, niekur kitur neužuodžiamas kvapas, žavėjo gydytojų kruopštumas, toks reikalingas jų darbe, įrankių žvangėjimas ir grąžto sukimosi garsai? Tada verta pagalvoti, nes tai tegali patikti žmogui, turinčiam tam tikrą pašaukimą.
Visuomenės spaudimas
Dar visai neseniai, prasitaręs, kad po mokyklos norėtum metus laiko pailsėti, apgalvoti savo gyvenimo tikslus ir niekur nestoti, galėjai būti visiškai nesuprastas. Tačiau Gap year reiškinys smarkiai populiarėja ir Lietuvoje. Kodėl turėtum atsisakyti minties, kuri tave užvaldžiusi, daryti tai, ką nori daryti, o imtis to, ko pagal įprastą praktiką neva reikia? Visuomenėje ir taip per daug pilkų kareivėlių, kažką darančių tik dėl kažkieno sugalvotos kažkokios sistemos. Neįtikėtina, bet nemažai turtingiausiais tituluojamų planetos žmonių yra nebaigę ne tik universiteto, bet ir mokyklos! Verta įsiklausyti, ką diktuoja vidinis balsas ir atsispirti visuomenės spaudimui.
Tėvų nuomonė
Renkantis specialybę būtina atsiriboti nuo bet kokių mąstymo stereotipų, atrasti savo asmeninę formulę: pažinti save, pagalvoti, kuris pasirinktas kelias augintų mane kaip asmenybę, o ne eilinį, viskuo nepatenkintą pilietį, velkantį neišsipildžiusių lūkesčių naštą. Svarbu nepasiduoti vienašališkai tėvų įtakai ir žinojimui, kuo aš turiu tapti. Nebūdami pakankamai stiprūs, mes pasiduodame tėvų sprendimui, nes manome, kad nesėkmės atveju atsakomybę dėl netinkamo pasirinkimo galėsime pasidalyti su jais. Juk dėl jų klaidos patyrėme nesėkmę! Bet ar dėl to mūsų gyvenimas taps laimingesnis? Jei verta suklysti, tai tik dėl savo, o ne dėl kitų sprendimo. Verta suklysti tik dėl to, kad norėjome būti savo gyvenimo išradėjais, o ne primestų dogmų vykdytojais.