Kokybiškam savaitgaliui – geriausi miuziklai kino istorijoje
Kino indstrijos grietinėlė jau blizgina batelius ir išpakuoja prabangias dizainerių sukneles – svarbiausi kino apdovanojimai „Oskarai“ bus išdalyti sekmadienį. Talentingiausios ir labiausiai kino industrijai nusipelniusios personos užplūs Holivudą, bet jau dabar žinoma, kad visų akys bus nukreiptos į filmo „Kalifornijos svajos“ (La La Land) komandą.
Režisieriaus Damieno Chazelle'o filmui „Kalifornijos svajos“ pavyko pakartoti legendinio „Titaniko“ (Titanic) sėkmę. 89-tą kartą vyksiančiose „Oskarų“ dalybose „Kalifornijos svajos“ yra nominuotos net 14-oje kategorijų. Per visą apdovanojimų istoriją tokią sėkmę tarp nominantų yra pavykę pasiekti tik „Titanikui“ (1997 metai) ir juostai „Viskas apie Ievą“ (All About Eve; 1950 metai).
„Kalifornijos svajos“ grąžino į Olimpo viršūnę šiek tiek primirštą kino žanrą – miuziklą. Praėjusio šimtmečio viduryje aukso amžių išgyvenę miuziklai šiais laikais kuriami vis rečiau. Vis dėlto D.Chazelle'as ir „Kalifornijos svajų“ žvaigždės Emma Stone bei Ryanas Goslingas įrodė, jog kokybiškai sukurtas miuziklas gali sužavėti ir šių dienų žiūrovą.
Belaukiant „Oskarų“ apdovanojimų ceremonijos rezultatų kviečiame prisiminti geriausius miuziklus kino istorijoje.
„Ozo šalies burtininkas“ (The Wizard of Oz)
1939 metais sukurtas miuziklas – kino klasika, populiari iki šiol. Visai šeimai skirta juosta pasakoja apie mergaitę Dorotę, kuri praūžus uraganui ieško namų, nori grįžti į savo namelį Kanzase. Keliaudama namo mergaitė turi išgelbėti Geležinį Medkirtį, Bailųjį Liūtą, Kaliausę ir mažąją fėją. Ši kino juosta pelnė du „Oskarus“ – už geriausią dainą ir geriausią muziką.
„Amerikietis Paryžiuje“ (An American in Paris)
1951-ųjų juostoje pasakojama apie Antrojo pasaulinio karo veterano Džerio Muligano gyvenimą Paryžiuje. Buvęs amerikiečių karys čia bando sulaukti sėkmės tapydamas. Tuo tarpu jo kaimynas Adamas Kukas išgarsėti bando skambindamas pianinu. Prasimušti niekaip nepavyksta ir su Adamu dainuojančiam Henriui Boreliui. Situacija tampa dar sudėtingesnė, kai du iš jų įsimyli tą pačią moterį...
Šis miuziklas buvo nominuotas aštuoniems „Oskaro“ statulėlėms, šešias iš jų pavyko laimėti – taip pat ir geriausio metų filmo.
„Dainuojantys lietuje“ (Singin' in the Rain)
Dviem „Oskarams“ nominuotas miuziklas dienos šviesą išvydo 1952-aisiais, bet pasakoja apie 1927-uosius. Nors kinas vis dar nebylus, pasaulis nekantriai laukia naujo stebuklo, kai iš kino ekrano herojai savais balsais kalbės apie meilę.
Aktoriai Donas Lokvudas ir Lina Lamont – nebyliojo kino žvaigždės, filmuose vaidinantys įsimylėjėlius. Holivude pasirodžius garsiniam kinui aktoriai nebesuvokia, kaip reikia elgtis prieš kameras: jų perdėta gestikuliacija atrodo juokingai, o balsas... Na, jis turi didelę reikšmę, todėl erzinantis Linos balso tembras netinka garsiniam kinui. Vis dėlto iš filmo Linos išmesti negalima, todėl sumanūs vyrukai suranda aktorei balso dublerę.
„Keistas veidelis“ (Funny Face)
Keturiems „Oskarams“ nominuotas 1957-ųjų miuziklas pasakoja apie kuklią knygyno darbuotoją Džo Stokton, kurią netikėtai atranda mados fotografas Dikas. Jis įtikina skeptišką merginą nerti į mados pasaulį Paryžiuje. Laisvė, romantika ir aukštosios mados šedevrai suvilioja Džo leistis į nuotykį ir ji greitai tampa mados ikona.
„Vestsaido istorija“ (West Side Story)
Tai amerikietiška Romeo ir Džuljetos versija, pasakojanti apie dvi konkuruojančias Niujorko gaujas. Kaip ir Williamo Shakespeare'o tragedijoje, taip ir čia du jaunuoliai iš priešingų barikadų pusių įsimyli vienas kitą. Vis dėlto jų meilė pasmerkta pražūčiai.
1961 metų miuziklas buvo nominuotas 11-ai „Oskarų“, iš kurių laimėjo net dešimt. „Vestsaido istorija“ triumfavo ir keturiose svarbiausiose nominacijose – metų filmo, geriausio režisieriaus, geriausio pagrindinio aktoriaus ir geriausios pagrindinės aktorės.
„Mano puikioji ledi“ (My Fair Lady)
1964-ųjų miuzikle pasakojama, kaip fonetikos meistras, mokslininkas Higinsas susilažina su kapitonu Pikeringu, kad per kelis mėnesius iš gatvės merginos Elizos padarys ledi, išmokęs ją gražiai kalbėti. Lažybos laimėtos, o Eliza Dulitl, palaipsniui pavergė viengungio keistuolio mokslininko širdį.
Juosta „Mano puikioji ledi“ buvo nominuota 12-ai „Oskarų“, iš jų laimėjo aštuonis. Miuziklas buvo išrinktas metų filmu, o jo režisierius George'as Cukoras – geriausiu režisieriumi. Filmas taip pat apdovanotas už geriausią garso takelį, įspūdingiausius kostiumus.
„Šerbūro lietsargiai“ (The Umbrellas of Cherbourg)
Ženevjeva myli garažo darbininką Gi. Merginos mama, lietsargių parduotuvės savininkė, tokiai draugystei nepritaria. Tačiau greit Gi išvyksta į karą. Ženevjeva laukiasi ir laukti mylimojo jai darosi vis sunkiau. Ypač kai sparną aplink ją rėžia gražuolis deimantų pirklys.
1964 metų miuziklas buvo nominuotas penkiems „Oskarams“.
„Muzikos garsai“ (The Sound of Music)
1965 metų miuziklas buvo įvertintas penkiomis „Oskarų“ statulėlėmis. Dar tiek pat jis buvo nominuotas. „Muzikos garsai“ – tai vienas garsiausių kino istorijoje miuziklų, tobulai įkūnijęs dar vieną gražią Pelenės istoriją. Vienuolių auklėjama Marija atvyksta į kapitono fon Trapo namus auklėti septynias šeimininko atžalas. Kadangi vaikų yra lygiai tiek, kiek gaidų, būtent muzikos garsais naujoji auklė laimi išdykėlių simpatijas, o netrukus ir paties rūstaus jų tėtušio palankumą.
„Juokinga mergina“ (Funny Girl)
1969-ųjų juosta pelnė „Oskarą“ už geriausią pagrindinio vaidmens atlikėją – Barbra Streisand. Dar septynioms statulėlėms šis miuziklas buvo nominuotas.
Nuotaikingas miuziklas nuneša žiūrovus į Niujorką, kur išgarsėti bando talentinga dainininkė ir komikė Feni. Nors jos išvaizda neatitinka to meto grožio standartų, Feni pasiryžusi viskam, kad tik įsiveržtų į šou verslą.
„Kabaretas“ (Cabaret)
Aštuonis „Oskarus“ laimėjusio 1972 metų filmo veiksmas rutuliojasi Berlyne, nacių veržimosi į valdžią išvakarėse. Visuotinės suirutės fone užsimezga netradicinė meilės istorija.
Kabareto dainininkė Sali įsimyli biseksualų jaunuolį Brajeną. Juos abu suvilioja Maksas, turtingas pleibojus. Sali pastoja, Brianas pasisiūlo ją vesti. Visų herojų likimai susipina „Kit-Kat“ naktiniame klube, savotiškoje oazėje, kurioje kunkuliuoja visai kitoks gyvenimas nei gatvėje. Tačiau visuotinis chaosas neišvengiamai paliečia kabareto gyvenimą, sujaukia ir herojų likimus.
„Šiurpiojo Rokio šou“ (Rocky Horror Picture Show)
1975 metų filmas pasakoja keistai žavingą istoriją. Ką tik susituokusių Bredo ir Dženet automobilis sugenda, todėl jaunavedžiai yra priversti išbėgti į lietų ieškoti pagalbos. Drakulos tėvynėje Transilvanijoje įsimylėjėliai randa pilį, kurios šeimininkas... Ne, ne Drakula. Jis – transvestitas. Jis pasiūlo užklydėliams apsistoti, o šiems sutikus prasideda spalvinga rokenrolo fiesta.
„Briliantinas“ (Grease)
Tai – 1978 metų miuziklas, kuriame pasakojama dviejų jaunuolių – Denio ir Sendės, susitikusių 1959 m. vasarą, meilės istorija. Jiedu susipažįsta vasaros atostogų metu paplūdimyje. Denis su Sende pradeda bendrauti, stiprėja abipusė simpatija, tačiau vasara baigiasi ir Sendė turi grįžti į Australiją. Abiem jaunuoliams apmaudu, kad teks skirtis, vos pradėjus vienam kitą pažinti. Abiejų laimei, Sendės tėvai nutaria likti svečioje šalyje, mergina pradeda mokytis toje pačioje mokykloje kaip ir Denis. Na, o nuolat būnant kartu kyla vis daugiau nesusipratimų – meilės išbandymų...
„Mulen Ružas“ (Moulin Rouge)
Jaunas poetas Kristianas atvyksta ieškoti laimės į Paryžių, kur įsimyli žymiausią miesto kurtizanę Satine, dar vadinamą Spindinčiu deimantu. Tuo tarpu pati Satine blaškosi tarp meilės Kristianui ir kito vyro manijos… Ji kovoja su Paryžiaus „purvinosios“ bohemos įdiegtomis vertybėmis ir su savo jausmais.
2001 metais sukurtas miuziklas pelnė dvi „Oskaro“ statulėles – už geriausius kostiumus ir dekoracijas. „Mulen Ružas“ taip pat buvo nominuotas kitose šešiose kategorijose.
„Čikaga“ (Chicago)
2002 metais sukurtas miuziklas „Čikaga“ – puošnus ir didingas kino spektaklis su garsiausiomis kino žvaigždėmis, kurios pačios ir šoka, ir dainuoja. Vienu geriausiu miuziklu laikomas filmas buvo nominuotas 13-ai „Oskarų“. Laimėti jam pavyko net šešis, tarp jų – ir geriausio metų filmo.
Tai miuziklas apie seksą, džiazą ir žmogžudystes. Jo veiksmas vystosi 1929 metais. Garbės ir populiarumo siekianti varjetė dainininkė Roksi nužudo savo neištikimą draugą ir atsiduria kalėjime „Cook County“. Už grotų mergina susitinka su varjetė žvaigžde Velma, kuri laukia teismo už savo meilužio ir savo sesers žmogžudystę. Būdama laisvėje Roksi labiausiai pavydėjo Velmos pasiektos karjeros, o dabar kalėjime turės su ja dalytis ne tik spaudos, bet ir žinomo advokato Bilio Flino dėmesiu.
„Kartą“ (Once)
Tai modernus, šių dienų miuziklas, pasakojantis apie gitaristo ir imigrantės dainininkės bei pianistės meilę, jų siekį išgarsėti. 2007 metais sukurtas miuziklas buvo apdovanotas „Oskaru“ už geriausią originalų garso takelį.
„Svynis Todas: demoniškasis Flyto gatvės kirpėjas“ (Sweeney Todd: The Demon Barber of Fleet Street)
Dalios Ibelhauptaitės ir „Bohemiečių“ į sceną perkeltas šiurpus miuziklas apie Svynį Todą puikiai pažįstamas visiems kinomanams. 2008 metais sukurtas filmas buvo apdovanotas „Oskaru“ už geriausią scenografiją ir dar dviem buvo nominuotas.
Miuziklas pasakoja apie didelę neteisybę patyrusį Bendžaminą – jis nuteisiamas tremčiai už nusikaltimą, kurio nepadarė. Jo mylimąją įsižiūrėjęs teisėjas atskiria Bendžaminą nuo žmonos ir dukros. Po 15 tremties metų vyras grįžta į Londoną, tik dabar jis atsiliepia Svynio Todo vardu. Našlė Lovet jį atpažįsta ir pasako, kad jo mylimoji jau seniai nusižudė. Įskaudintas kirpėjas nusprendžia atkeršyti – jis atidaro kirpyklą, kurios klientus meistriškai žudo. Lovet, čia pat įkūrusi kepyklėlę, kepa mėsos pyragaičius iš žmogienos ir juos parduodama nieko nenutuokiantiems miestiečiams.
„Vargdieniai“ (Les Miserables)
2012-ųjų miuziklas „Vargdieniai“ buvo nominuotas aštuoniems „Oskarams“, iš kurių tris laimėjo.
„Vargdieniai“ pasakoja tragišką istoriją, apie neatsakingą meilę, sudužusias svajones, aistrą, pasiaukojimą ir žmogiškosios stiprybės jėgą. Veiksmas rutuliojasi XIX amžiaus Prancūzijoje. Norėdamas išmaitinti šeimą Žanas Valžanas apvagia karavaną ir už tai beveik dviem dešimtmečiams atsiduria kalėjime. Visų atstumtas, pamirštas ir iš kalėjimo paleistas Žanas neatsispiria pagundai ir vagia dar sykį, taip patraukdamas policijos inspektoriaus Žavero dėmesį. Slapstydamasis, bėgdamas nuo įstatymo Žanas tikisi išvengti teisingumo, tačiau rūstusis Žaveras vagies nubaudimą laiko garbės reikalu ir net neketina nutraukti jo medžioklės.