Kolumbijos lietuvis Vytis Aleksandras Mickūnas sukasi šeimos versle ir svajoja apie gyvenimą Lietuvoje

Apie Vyčio šeimą

„Mes ne tik kraujo ryšiais esame susiję su Lietuva: mūsų šeima puoselėja pačias tikriausias lietuviškos šeimos tradicijas ir vertybes. Mano seneliai kartu su šeima 1944 metais buvo ištremti į Vokietijoje esančią Fulda-Kassel stovyklą, o po ketverių metų emigravo į Venesuelą. 1962 metais jie išvyko į Kaliforniją, JAV, tačiau jie niekada nepamiršo savo šaknų. Mūsų namuose niekada netrūko lietuviškos literatūros, mano senelis Pranas net užprenumeravo vaikams skirtą žurnalą „Eglutė“, kurį prisimenu iki šiol“, – portalui Žmonės.lt pasakojo V.A.Mickūnas. Los Andžele užaugęs Vytis lankė Šv.Kazimiero mokyklą, kurioje netrūko liaudiškų šokių, lietuviškų dainų, dramos užsiėmimų ir skautų būrelių.

Šiuo metu Vytis su mama gyvena Bogotoje, kurioje yra įkūręs juvelyrinių dirbinių gamybos verslas. Kartu su šeima dirba chemijos studijas baigęs Vyčio brolis Algis. Vyras pasakoja, kad jo brolis yra didžiulis Los Andželo „Lakers“ ir „Žalgirio“ gerbėjas. „Algį galėčiau pavadinti pačiu didžiausiu patriotu, nes kai kalba pakrypsta apie krepšinį, jis nuolat didžiuojasi NBA žaidžiančiais lietuviais, visiems akcentuoja, kad šis ar anas žaidėjas yra iš Lietuvos“, – pasakojo V.A.Mickūnas. Kitas Vyčio brolis Antanas su šeima yra įsikūręs Kolorado valstijoje, o sesuo Ira Nijolė – Floridoje.

Gyvenimas Kolumbijoje

„Esame įsikūrę Kolumbijoje. Mano svajonė su visais čia gyvenančiais lietuviais įkurti bendruomenės namus, kuriuose visi norintys, o ypač jaunosios kartos atstovai, galėtų susirinkti, pabendrauti, padainuoti ir skaityti lietuviškų autorių knygų ištraukas. Manau, kad tokiu būdu galima skatinti jaunimo susidomėjimą itin turtinga mūsų kultūra. Mano svajonė – užvesti žmones ant šalies grožio paieškos tako“, – teigė Vytis. Vaikinas prisimena ir artimą draugystę su Lietuvoje gerai žinomu atlikėju Jurgiu Didžiuliu, kuris taip pat gyveno Bogotoje. „Visi čia žino Jurgį ir stebi jo veiklą, gera, kad jam sekasi ir viskas einasi kaip sviestu patepta“, – džiaugėsi J.Didžiulio sėkme Lietuvoje Vytis.

Lietuvių kalbos žinios – minimalios

Vytis juokėsi, kad jo lietuvių kalbos žinios ne pačios įspūdingiausios. Jis net prisipažino, kad gėdijasi dėl to. „Gėda, kad nemokame kalbos, bet mes su didžiausiu džiaugsmu skaitome Maironio, Daukanto, Zabarsko kūrybą, o ką jau kalbėti apie Čiurlionį, kurio muzika yra atgaiva ne tik ausiai, bet ir sielai. Esu pasižadėjęs, atsiradus toms visoms naujoms technologijoms, pradėsiu kalbėti lietuviškai“, – pasižadėjo V.A.Mickūnas.

Kai su seserimi lankėsi Lietuvoje, Vytis labai norėjo pradėti lankyti lietuvių kalbos kursus Vytauto Didžiojo universitete, tačiau dėl įvairiausių priežasčių to padaryti nepavyko. „Kai pirmą kartą įkėlėme koją į Lietuvą, mūsų pasaulis apsivertė aukštyn kojomis. Jautėme, kad čia mūsų namai, tiesiog tai reiki pajusti. Pasivaikščiojimai po senamiestį, kopimas į Gedimino kalną, tiesiog jaučiausi tarsi riteris Vytis. Nemuno vaizdai atėmė žadą – ne veltui Maironis taip gražiai apdainavo mūsų šalies grožį. Lietuvos miestai – tarsi brangakmeniai mažoje papuošalų dėžutėje. Žmonės labai mieli, nors jie gan drovūs, tačiau be vargo atveria širdis ir yra labai svetingi“, – apie pirmą pažintį su šalimi kalbėjo Vytis.

Vaikinas nori ne tik pats pažinti Lietuvos kultūrą, bet ir užsiimti jos sklaida. Kartą Vytis kreipėsi į Lietuvos kultūros ministerija, prašė jo vadovaujamai bendruomenei skirti lietuviškų knygų – prašymas buvo patenkintas. „Mano draugas Lietuvoje šiuo metu rūpinasi transportavimo klausimu, ieško, kaip būtų galima išsiųsti jas į Bogotą. Išteklių mes neturime. Šios knygos bus naudojamos mūsų Kolumbijos lietuvių bendruomenės. Aš sustyguoju, kad viskas būtų atlikta laiku. Visada laukiu paramos ir naujų idėjų“, – portalui Žmonės.lt pasakojo lietuviško kraujo turintis Vytis.

Šeimos verslas – juvelyrinių dirbinių gamyba

„Mano mama yra gemologė (Gemologija – mineralogijos šaka, apimanti papuošalų ir brangakmenių tyrimus ir savybių, vertės, tikrumo nustatymą, – aut. pastaba) ir mes, jos vaikai, prisidedame prie šeimos verslo „Emeraldbury“. Šioje įmonėje mes daugiausiai dėmesio skiriama papuošalams su smaragdais, nes Kolumbija garsėja šiais brangiais akmenimis. Kuriame papuošalus pagal savo pačių dizainą ir priimame individualius užsakymus. Esame labai ištikimi savo klientams, todėl dažnai patys pas juos vykstame ir pristatome užsakytus gaminius, ypač daug jų nuperkama JAV. Smaragdais puošiami auskarai, žiedai, mielas pakabukas ar segė. Kartais dirbiniai taip pat būna inkrustuoti deimantais, nevengiame panaudoti ir lietuviškojo gintaro, nes jis puikiai dera prie smaragdų“, – apie šeimos verslą pasakojo vaikinas.

Nors veiklos Vyčiui netrūksta, tačiau jis vis susiranda naujos. „Mes ne tik dirbame su juvelyriniais dirbiniais, bet užsiimame ir kavos pupelių auginimu. Mūsų kavos medžių plantacija – valanda kelio nuo Bogotos, mažame miestelyje pavadinimu Arbeleaz. Šiuo metu rekonstruojame namą, kuriam daugiau nei 130 metų. Mes ne tik auginame kavos medžius, netrukus rinkoje pasirodys ir nauji „Cafe Hacienda Bruselas“ produktai. Mūsų plantacijos žemė driekiasi kalnuose, todėl nusprendžiau, kad būtų šaunu atidaryti mažą kavinukę. Noriu, kad lietuvių bendruomenė ir keliaujantys žmonės sustotų pas mus, apsilankytų ir pasimėgautų ne tik gardžia kava, bet ir nuostabia aplinka. Noriu, kad kavinukėje grotų gera muzika, o pasirodymus kartas nuo karto surengtų grupės ar atlikėjai. Joje turėtų būti tiekiama ne tik kava, bet ir lietuviški skanėstai. Kavinę pavadinsiu „Vytis“ – tai bus simbolis kaip ir pačios Lietuvos“, – kalbėjo Vytis.